°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Gydytojau, pagydyk mano sielą!

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: sakubona.lt
      2019-03-13 20:00:00

      - Sveiki, gydytojau!

      - Ir jūs būkite sveika. Kas kamuoja? 

      - Širdį gelia. Juk jūs – dvasinis gydytojas? 

      - Dvasinis. Pavardė mano tokia. Kaip ir specializacija. O jūsų širdį kas nors sužeidė? 

      - Nežinau. Gal. Aš jos tarsi nejaučiu. Aš išvis prastai jaučiu. Pavyzdžiui, nemoku sakyti „myliu“.

      - Tikrai? Na, šis negalavimas paplitęs. Papasakokite man apie savo mitybos įpročius.  - Mityba? Gerai. Sriubas valgau, košes visokias. Mėsą – bet tikrai ne kas dieną. Dievinu apelsinus, ledus, šokoladinius saldainius dar myliu...

      - Aha! Mylite! Vadinasi, vis tik mokate ištarti „myliu“? - Na, jūs mane klaidingai supratote. Aš nemoku sakyti „myliu“ žmonėms.

      - Aišku. Ką gi, mieloji. Kvėpuokite! Gliau kvėpuokite. Kodėl gi taip įsitempėte?  - Negaliu aš giliau įkvėpti. Ima trūkti kvapo.

      -Taip ir užrašome: neleidžiate sau kvėpuoti pilna krūtine. Dabar nekvėpuokite. Nekvėpuokite... Nekvėpuokite... Viskas, jau galite. Panašu, kad nekvėpuoti – jūsų įprasta būsena? - Kodėl? Aš lyg ir kvėpuoju.

      - Būtent, „lyg ir“. O iš tikrųjų - tik apsimetate. Juk jūs bijote atsiverti. Jūs slopinate visas savo emocijas. Neleidžiate joms pasireikšti!

      - Bet juk viešai demonstruoti jausmus – nepadoru. Aš juos nuslopinu vos užsimezgusius.

      - Tai, mieloji, ir paaiškina, kodėl turite kvėpavimo problemų. Prikaupėte, matote, savyje užuomazgų. Visa krūtinė sausakimša. Todėl ir negalite giliau įkvėpti. Jausmų slopinimas – didelis nusikaltimas sau. 

      - O ką tada su jais daryti? 

      - Pripažinti, kad jie yra. Vadinti juos savo vardais. Ir leisti jiems būti.  - Aš vėliau apie tai būtinai pagalvosiu. Bet dabar aš atėjau kitko. Aš nemoku sakyti „myliu“.

      - Leiskite pabelsti į jūsų kelius.  - Ai! Oi! Nereikia! Prašau, nebebelskite! Aš bijau! 

      - Puiku, prisibeldėme ir iki jūsų baimių. Ačiū Dievui! Bet juk jums neskauda? Ko jūs bijote?

      - Bijau skausmo! Nenoriu, kad skaudėtų!  - Vaaaa... O kada skauda?  - Kai susitrenki. Kai nusidegini. Kai nukrenti. Daug kada... 

      - Mieloji mano! Juk jūs bijote mylėti. - Aš? Bijau? Ir kodėl gi čia dabar..  - Juk meilė – ji yra lyg ugningas skrydis! Ar ne taip? Tai - skrydžiai ir nuopoliai, staigūs posūkiai ir susidūrimai. Meilė negali būti apdairi! - Gydytojau… Visą tai aš žinau. Esu patyrusi . Turėjau...

      - Ir dabar jūs bijote...  - Taip. Bijau. Bijau, kad nesupras. Atstums. Apgaus.

      - Todėl ir užspaudėte savo jausmus. Apsisaugojote iš visų pusių nuo galimo skausmo. Ir todėl taip sunku ištarti „myliu“... Jūsų ligą lengva pagydyti. Ir receptas paprastas. Išmokite mylėti save. Jei mylėsite save – niekam neleisite savęs sužeisti. Jūs rinksitės tik tai, kas geriausia, naudingiausia jums. Ir visada nesuklysdama rasite tai, kas atneš jums dar daugiau laimės.  

      - Tai... vadinasi, aš savęs šiuo metu nemyliu? Ar ne? 

      - Jau pradedate! Antraip nebūtumėte pas mane atėjusi. Jūs jau ėmėte rūpintis savimi – o tai  – geras ženklas.

      - O... ką reiškia – mylėti save? 

      - Pirmiausia išmokite įsiklausyti į save. Į savo norus, pojūčius. Nes dabar- ko jūsų nepaklausi, visko jūs tai nežinote, tai nejaučiate... Jei taip nedėmesingai su savimi elgiatės, kodėl kiti turėtų jus tausoti?

      - O ką daryti? Kaip išmokti mylėti save?

      - Pirmiausia, imkite pati save tausoti, girti, skatinti. Save reikia laiks nuo laiko paskatinti – ar žinojote? Nepervarkite! Nedarykite to, ko nenorite! Neleiskite savęs skriausti! Ir neleiskite sau įsižeidinėti. - Na... Aš pamėginsiu save mylėti, tausoti ir neklausyti šlykštynių.  - Nuostabu. Pasinaudokite šiuo receptu, ir netrukus pajusite, kad viduje atsilaisvino vietos meilei. Manau, čia mes galime atsisveikinti. Medicina savo žodį tarė, dabar viskas jūsų rankose.

      - Palaukite, gydytojau! Kaip ten kas atsilaisvins, jei ten visko tiek prigrūsta?  - Taip-taip... Akmenys visokiausi.... užuomazgos.. nurytos nuoskaudos... Prikaupėte jūs visko, oi prikaupėte. - O ką su visu tuo daryti? 

      - O čia, mieloji, receptas vienas: atleisti, atleisti ir dar kartą atleisti! Triskart per dieną, po valgio! 

      Linkiu pasveikti! Sekantis!

      http://sakubona.lt

      Skaityti komentarus