Tėvai yra pavyzdys

Vaikai mokosi ne iš mūsų žodžių, o mus stebėdami. Todėl vaikams galime sakyti bet ką. Svarbiausia, ką mes darome, kaip elgiamės. Vaikai jaučiasi saugiai tuomet, kai jiems reikšmingų suaugusiųjų elgesys sutampa su žodžiais. Kai elgesys su žodžiais nesutampa, vaikai nesijaučia saugiai, jie nepasitiki tokiais suaugusiais, patys mokosi meluoti, apgauti ir manipuliuoti. Tai, ką tėvai daro, kai nemato vaikai, vaikai daro, kai nemato tėvai. Štai mums ir atsakymas į visus keblius auklėjimo klausimus. Nepatogus, bet šis dėsnis veikia visuomet.

Švenčiame kaip dideli

O aš sakau: švęskime, kaip žmonės. Vieni yra labiau panašūs į homo sapiens, kiti dar tik siekia didesnio žmogiškumo, yra ir tokių, kuriems visaip gerai, nes "jie - gi žmonės". Nėra gyvūno, kuris kenktų savo sveikatai. Tik žmogus tą daro. Bet aš nemoralizuosiu jūsų dėl priklausomybių ir žalingų įpročių. Kai turime vaikų, esame atsakingi. Šio fakto nuneigti niekam nepavyksta. Todėl verta žinoti, kad kai mes švenčiame "gėralodami", vaikai irgi švęs "gėralodami". 

Nepirkime vaikiško šampano

Visgi, yra tabu, kurių verta paisyti gyvenant su vaikais. Nedarykime savo namuose prie miegančių ir nemiegančių vaikų nusisvaiginusių "orgijų" ir "after party". Švęskime ir neorganizuokime "ant girtos galvos" pratęsimų nei savo, nei kitų namuose, kuriuose gyvena vaikai. Vaikai neverti matyti vaizdų, kurie nėra jiems skirti. Nes vaikai ne visada kietai miega. Nepirkime vaikams putojančio gėrimo, imituojančio putojantį vyną. Jie paragaus. Kai ateis laikas. Iš taurių vaikai gali gerti jiems skirtus gėrimus. Ir jokio alkoholio pakaitalo ant vaikų stalo nereikia. Nemokykime vaikų gerti dar vaikystėje. Patikėkite: jie to išmoks ir be papildomų pamokų.

Joninės - tai ne pasigėrimo šventė

Aš nesu Joninių papročių žinovė, tačiau tiksliai žinau, kad Rasos - tai ne pasigėrimo galimybė. Todėl nesusiekime Rasų šventės, gilių pagoniškų tradicijų su plastikiniais bokalais ir alkoholio vartojimu. Kai turime vaikų, švęskime ten ir su tais, kurie mus visus praturtintų. Laimei, Lietuvoje yra labai daug galimybių praleisti ypatingą naktį ypatingai. Lai skamba folkloras, lai kvepia duonelė, lai vaikų rankose vietoj bulvių traškučių būna gėlių puokštės, o moterys  pasakorės dalinasi savo istorijomis apie augalėlius ir jų galią. lai Joninių naktis būna saugi mums ir mūsų vaikams. Kol vaikai maži, mes dar galime suformuoti kitokias Rasų sutikimo tradicijas. Jų vaikai paisys ir užaugę. Nepaleiskime ūgtelėjusių vaikų į nusisvaiginusių suaugusių būrį, saugokime vaikus nuo galimos nelaimės, nuo svaiginimosi, nepaleiskime vaikų iš savo šeimų anksčiau laiko. Tiek mes galime. Tiek mes privalome. Ir nesitikėkime, kad vaikai liks patenkinti. Tačiau mes liksime atsakingais tėvais. Ieškokime gražių galimybių būti kartu su savo vaikais šią ypatingą mums visiems naktį.