Emocinis intelektas, arba EI - terminas, kurį išpopuliarino žurnalistas Danielis Golemanas, geriausiai apibūdinamas kaip sugebėjimas suprasti ir reaguoti į savo ir kitų žmonių emocinę būseną. Emocinis intelektas – labai svarbus vadovavimo įgūdis. Teigiamą, jog jį sudaro penki pagrindiniai elementai, apžvelkime kiekvieną iš jų:

• Savimonė – kuomet asmuo tiksliai supranta, ką išgyvena,  jam lengviau suprasti ir aplinkinius. Taip pat tai reiškia, kad asmuo atpažįsta ir savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Savireguliacija – tai apgalvojimo momentas prieš mums pradedant kalbėti. Gebėjimas adekvačiai reaguoti į situaciją, susivaldyti ir išlikti ramiam netgi sudėtingose situacijose. Ši savybė aplinkiniams palieka itin gerą įspūdį.
• Motyvacija – aiškus tikslo žinojimas ir nuoseklus jo siekimas yra viena iš pagrindinių lyderių savybių. Motyvacijos išsaugojimas stresinėse ir sudėtingose, iš pirmo žvilgsnio neišsprendžiamose, situacijose – viena iš sunkiau įgyjamų savybių.
• Empatija – gebėjimas matyti situaciją ir ją pajausti iš kitos perspektyvos, stovint „kito žmogaus batuose“, tokia savybė leidžia pelnyti pasitikėjimą, lengviau išspręsti kylančias sudėtingas situacijas.    Tai taip pat yra pagrindinis veiksmingo pardavimo proceso komponentas, leidžiantis pardavėjams su šia savybe pasiekti kur kas aukštesnių rezultatų
• Socialiniai įgūdžiai – tai apima ryšio užmezgimą su aplinkiniais, komunikaciją ir gebėjimą palaikyti santykius. Itin svarbūs komponentai – aktyvus klausymasis, įtikinamumas ir aiškus žodinis bei neverbalinis bendravimas. Emociškai intelektualūs asmenys lengvai užmezga draugystes su labai skirtingo tipo asmenimis ir pasižymi lankstumu.

Tyrėjai pastebi, kad aukštas emocinis intelektas teigiamai veikia gebėjimą dirbti ir dažnais atvejais netgi labiau nei IQ. Kadangi emocinis intelektas yra žmogaus sugebėjimas suvokti savo emocijas, tai taip pat daro įtaką gebėjimui dirbti komandoje ir perprasti kolegų nuotaikas. Skirtingai nuo IQ, kuris yra nulemtas genetiškai, žmogus gali vystyti, reguliuoti ir didinti savo emocinį intelektą visą gyvenimą. Anksčiau minėtas Golemanas daro išvadą, kad emocinis intelektas didėja su amžiumi: „Žmonės linkę turėti geresnius emocinio intelekto įgūdžius 40–50-aisiais, taigi tai reiškia, kad šie įgūdžiai yra išmokstami“. Svarbu suprasti, kad socialinių įgūdžių rodiklis yra ne mažiau svarbus asmeniniam augimui ir sėkmei gyvenime, nei gebėjimas logiškai mąstyti ar spręsti matematines problemas ir pan.

Emocinis intelektas versle

Emocinio intelekto samprata padarė stiprų poveikį daugelyje sričių, įskaitant verslo pasaulį. Daugelis kompanijų dabar įgalina mokyti emocinio intelekto ir naudoja EQ testus kaip įdarbinimo proceso dalį. Kasdieninėje praktikoje darbuotojas, turintis aukštesnį emocinį intelektą, o ne tas, kurio IQ aukštesnis, gali įtikinti kolegas dėl bet ko, apeliuodamas į emocijas. Žmogaus gerovės lygis darbe priklauso nuo jo emocinio intelekto ir nuo IQ santykiu 80:20, kuris psichologijoje vadinamas Pareto principu. Tai yra labai paprastai paaiškinama, kadangi EQ padeda žmonėms užmegzti ir palaikyti ryšius su bendraamžiais, aplinkiniais ir viršininkais, padidina produktyvumą ir atveria duris paprastam bendravimui.

IQ ir emocinio intelekto tyrimai

Tačiau tiek emocinio intelekto, tiek IQ testavimas yra prieštaringi. Kalbant apie emocinį testavimą, šalininkai nurodo, kad šis padeda numatyti darbo sėkmę ir gebėjimą dirbti komandoje. Tačiau kadangi emocinio intelekto testavimas nėra tikslus akademinės ar darbo sėkmės nustatytojas. Žinoma yra nemažai mokslininkų, kurie mano, kad kognityviniai gebėjimai (IQ) yra geresnė sėkmės prognozė, o emocinis intelektas yra pervertinamas, grindžiant tuo, kad IQ yra aiškiai paskaičiuojamas ir daug labiau ištirtas įvairiais aspektais.