°C
      2019 12 10 Antradienis

      Dvasinis zondas

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Ramunė Surdokienė
      2019-06-27 21:00:00

      Kodėl vienu ar kitu gyvenimo momentu mus aplanko įvykiai, kurie sukelia širdies, t.y. dvasinį skausmą?

      Jei brėžtume savo gyvenimo kreivę, tai pastebėtume, jog stipri sielos turbulencija mus ištinka  kas septynis – dešimt gyvenimo metų. Šiose gyvenimo atkarpose tikrai rasime ryškesnių sveikatos problemų, artimųjų mirčių, skyrybų, gyvenamosios vietos ar darbo pakeitimo ir dar daugybę kitų įvykių, kurie palieka rėžį mūsų atmintyje, širdyje ir pačioje sielos esybėje.

      Kuo yra ypatingas šis gyvenimo laikas? Kodėl šio laiko atkarpos pasikartoja? Kodėl mus viduje „purto“?

      Šis „septyneto“ atsikartojimas vadinamas aukso amžiumi, kuomet Visata mums siunčia signalą - „Laikas atsinaujinti“. Tai Dieviškos malonės laikas, kai gauname šansą subręsti dvasiškai, pakilti į aukštesnį sąmoningumo lygį ir „nusimesti“ senus sielos rūbus, kuriuos natūraliai išaugame.

      Jei šio „purtymo“ metu užspazmuojame, t. y. priešinamės visam, kas vyksta su mumis, tuomet kuriame barjerą, kuriame patys save užstrigdiname. Bandome per jėgą užlaikyti senąjį gyvenimo scenarijų, pasilikdami senajame mąstyme, nors „gimdymo“ jėga mus stumia lauk iš saugaus savojo kokono.

      Mums dažniausiai labai skauda, nes protas priešinasi visomis išgalėmis, kad tik nereikėtų smegenyse perkurti neuronų jungties į naują, nes tai be galo nepatogu. Po šiuo nepatogumu dar yra gudriai įsitaisęs baimės jausmas, jog „tai ne man“, aš nesugebėsiu“, „kodėl anksčiau tai veikė, o dabar ne?“

      Šį spaudimą sukuriame patys, nepriimdami natūralaus žmogiškojo cikliškumo, kuriame kaita yra būtina.

      Jei per šios malonės periodą užsiblokuojame ir nepriimame visų įvykių, kaip savo lemties, tuomet prarandame Visatos teikiamą jėgą ir energiją pereiti į kitą sąmonės – sielos lygmenį. Tuomet jaučiamės išsekę,nuolat stingantys fizinių jėgų, nusivylę savimi ir kaltiname kitus, jog visi nusiteikę priešiškai mūsų atžvilgiu. Siela „susispenduoja“ ir naujos pokyčių bangos tenka laukti ir vėl apie septynetą metų.

      Dažnai galima sutikti, tarkim, šešiasdešimtmečių, kurie mąsto ir elgiasi lyg jaunuoliai, t. y. turi daugybę baimių, stereotipų, emociškai nestabilūs ir stokojantys savo amžiui būdingos vidinės brandos. Tai žmonės, kurie nepriėmė visų jiems siunčiamų išbandymų, gyvenimo pamokų, kaip būtino sielos kaitos proceso.

      Daugumas jų priėmė skausmą kaip asmeninę bausmę, galbūt apkaltino daugybę žmonių savo „nesėkmėje“, išsižadėjo Dievo ir nutarė gyventi po kauke „Man viskas gerai“, „Nieko nenoriu žinoti“, „Gyvensiu pats sau ir žiūrėsiu tik savęs, nes niekas manimi nepasirūpins“.

      Tai iškreiptas tiesos matymas.

      Jei žmogus priima visus į jo gyvenimą ateinančius įvykius kaip savo likimą, jei suvokia, jog tai Dievo kvietimas atverti širdį ir protą naujiems jausmams, mąstymui ir kitai gyvenimo kokybei, viskas keičiasi į gerąją pusę.

      Skausmas yra vienintelė ir būtina priemonė, kuri geba atverti giluminius širdies sluoksnius. Be skausmo ir nepatogumų visada norėsime likti savo susikurtoje komforto būsenoje, kuri visada yra paremta materialiniu patogumu, godumu, puikybe, pykčiu, savanaudiškumu, baime ir dar daugybe neigiamo spektro savybių ir jausmų, kurios pagal Dieviškąją sampratą prieštarauja mūsų prigimtiniam dvasios užpildui.

      Dėl to ir esame „purtomi“ skausmo dėka, nes kitu atveju, esame kurti ir akli.

      Visa yra sukurta harmonijos ir meilės pagrindu. Blogis niekada nebus toleruojamas, nes tai yra sielos rakštis, kuri, su Dievo malone, bus traukiama iš mūsų.

      Tai skausminga, tačiau tie, kurie sutiks eiti šiuo prigimties keliu, bus išvalyti ir pateks į visai kitą realybę šioje Žemėje. Iliuziniai akiniai, jog „visi mane nori įskaudinti, pakenkti man“, jog „pasaulis nesaugus“, bus nuimti.

      Tik turėkime vilties ir tikėjimo, jog sugebėsime praeiti šį išbandymų laiką. O jėgų mums bus duota net neprašius.

      Priimkime ir dėkokime už visa tai, kas mums duodama šiame gyvenime, nes kiekvienas nutinkantis įvykis mūsų gyvenime mus kreipia į TEISINGĄ DIEVIŠKĄJĮ kelią.

      Skaityti komentarus

      bobute 2019 11 07 12:31

      Aciu!.Labai teisinga,mes CIA,kad tobuletume ir"butume tokie,"net ir koks AS PATS ESU".Jezus Kristus.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai