Mineralinė kosmetika – tai...

Kosmetika, pagaminta iš žemėje natūraliai egzistuojančių ir randamų mineralų, tokių kaip cinko, geležies oksidų, titano dioksidų, ultramarino ir mica. Šie mineralai susmulkinami iki labai mažų dalelių, iš kurių gaminamos pudros. Šios medžiagos – natūralūs pigmentai, kai kurie iš jų dar yra ir natūrali apsauga nuo kenksmingų saulės spindulių, kiti savyje turi priešuždegiminių savybių.

Kuo mineralinė kosmetika pranašesnė už kitas?

Mineralinė kosmetika nuo įprastos skiriasi tuo, kad yra švari ir tyra. Tai reiškia, kad tokioje kosmetikoje nėra konservantų, parabenų, silikonų, phtalatų, sintetinių dažų ir kvapų. Tai didelis šios kosmetikos privalumas. Minėtos medžiagos gausiai naudojamos įprastos kosmetikos gamyboje ir būtent jos dažnai yra alerginių reakcijų, dermatitų priežastis.

Mineralinė kosmetika, dėl savo neaktyvios sudėties yra saugi naudoti net ir tada, kai yra odos uždegimas, spuogai, po įvairių kosmetinių operacijų, lazerio procedūrų, odos pažeidimų. Mineralinėje kosmetikoje nesidaugina bakterijos, be to, ji turi priešuždegiminių savybių, padėsiančių gyti žaizdoms.

Ar užrašas „natūrali kosmetika“ ant produkto pakuotės yra kokybės ženklas ir garantas?      

Natūrali mineralinė kosmetika rinkoje užima labai mažą dalį, todėl apsigauti įsigyjant produktą labai paprasta. Tokie terminai kaip „švari kosmetika“, „natūrali kosmetika“ ir pan., nėra standartizuoti ar reglamentuoti, todėl praktiškai bet kuri kosmetikos linija, kurios sudėtyje yra bent vienas natūralus ingredientas, teoriškai gali vadintis natūralia/ mineraline kosmetika.

Pabandykite pažvelgti į savo kosmetikos krepšelį: beveik galiu garantuoti, kad kone kiekvieno produkto sudėtyje pamatysite ir cinko, ir geležies oksidus. Tai mineralai, kurie kosmetikoje naudojami jau dešimtmečius, nuo jų prasidėjo visa kosmetikos era. Tačiau skaitydami produkto sudėtį, šalia minėtų mineralų pastebėsite ir ne vieną konservantą, kvapiklį ir pan. Žinoma, kai kurie produktai iš tiesų yra 100 % natūralūs, tačiau didžioji dauguma, įskaitant ir kosmetikos linijas, kurios vadina save itin „švariomis“, turi keletą trūkumų. Kaip pavyzdį galime panagrinėti vienos itin garsios mineralinės kosmetikos linijos produkto sudėties sąrašą: titanium dioxide,zink dioxide,bismuth oxychloride, mica and iron oxide.

Išties skamba labai natūraliai, jei ne vienas mineralas: bismuth oxychloride. Jis nėra natūraliai gamtoje susidaręs mineralas, o susintetintas cheminės pramonės būdu. Iš šios medžiagos gaminamos švytinčios dalelės (pvz., blizgučiai). Šiandien švytinčios dalelės, blizgučiai yra ypatingai madingi ir naudojami daugelyje kosmetikos produktų: šviesą atspindinčiose pudrose (highlighter), makiažo pagrinduose, šešėliuose ir pan.

Kompanijos manipuliuoja šiuo ingredientu, nes bismuth yra natūraliai egzistuojantis mineralas, tačiau bismuth oxychloride – ne. Nenatūralus šios medžiagos gavimas nėra vienintelė problema. Jis gerai žinomas ir kaip dirgiklis, alergenas, galintis sukelti niežėjimą, odos sudirgimą, bėrimą, paskatinti aknę, bėrimų išplitimą, cistų odoje atsiradimą. Turintiems jautrią odą, reikėtų būti ypač atidiems šiam ingredientui, nes tokia „natūrali“ kosmetika gali net ir pakenkti ar dar labiau pabloginti situaciją. 

Ar tiesa, kad mineralinė kosmetika saugi, bet nepatogi naudoti?

Šis įsitikinimas, kad natūrali/ mineralinė kosmetika yra saugi, tačiau nepatogi naudoti yra gana dažnai girdimas. Neva ji greitai nusidėvi, sausos, pudrinės dalelės išryškina raukšleles, todėl atrodo nepatraukliai ir pan. Taip, iš dalies tai tiesa, labai daug natūralios mineralinės kosmetikos priemonių nesuteikia tobulo rezultato, kaip kad įprasta sintetinė kosmetika, tačiau, šiandien jau tikrai galima atrasti ir itin kokybiškų mineralinių produktų, kurie nepriekaištingai atrodo ir saugo odą. Kaip išsirinkti? Atidžiai skaityti sudėtį, domėtis, ir, deja, bet teks nepagailėti pinigų, nes, kaip bebūtų, tikrai kokybiškos mineralinės kosmetikos pagrindinis rodiklis –  pakankamai aukšta kaina.