„Tai istorinis pasiekimas“,- sakė Ronald Pofalla, 28-ių narių vyriausybės komisijos pirmininkas, spaudos konferencijoje Berlyne po 21-ą valandą trukusių derybų, kurios baigėsi šeštadienį 6-tą valandą ryte. Po 7-nių mėnesių trukusių ginčų pagaliau buvo priimtas sprendimas. „Mes patyrėme visko, išskyrus tikrumo jausmą. Bet mums pagaliau pavyko“,- kalbėjo R. Pofalla. „Vokietijoje nuo 2038 metų daugiau nebebus anglimi kūrenamų elektrinių.“

Planui įgyvendinti prireiks maždaug 45 mlrd. JAV dolerių tam, kad anglimi gausūs regionai nepatirtų tiek daug žalos. Tikimasi, kad komisijos rekomendacijas priims kanclerės Angelos Merkel vyriausybė.

„Tai svarbi klimato politikos akimirka Vokietijoje, kuri gali sugrąžinti šalį į lyderio poziciją“,- sakė Claudia Kemfert, energijos ekonomikos profesorė Vokietijos ekonomikos tyrimų institute. „Tai svarbus signalas pasauliui, jog Vokietijai vėl ima rūpėti klimato kaita: labai didelė pramoninė valstybė, kurios gerovę lemia anglis, nori jos atsisakyti.“

Tokį sprendimą paskatino ankstesnis Vokietijos energetikos politinis žingsnis – iki 2022 metų uždaryti visas atomines elektrines dėl 2011 metais įvykusios nelaimės Fukušimoje, Japonijoje.

Tuo metu šis sprendimas buvo aršiai kritikuojamas verslo lyderių, kurie nerimavo, jog pakils elektros kaina ir jų pramonė negalės konkuruoti su užsienio rinka. Jie taip pat pabrėžė tokio Vokietijos žingsnio beprasmiškumą, nes nė viena didelė pramoninė šalis nepasekė Vokietijos pėdomis ir neatsisakė atominės energijos.

Iki šiol uždaryta 12 iš 19 šalies atominių elektrinių.

Planas pašalinti anglimi kūrenamas bei atomines elektrines reikštų, kad nuo 2040-ųjų Vokietija ims naudotis atsinaujinančia energija, kuri patenkintų 65 – 80 proc. šalies poreikio. Praeitais metais atsinaujinanti energija (41proc.) pralenkė anglį ir tapo lyderiaujančiu šalies energijos šaltiniu.

Vokietijos išskiriamo CO2 kiekis akivaizdžiai sumažėjo ankstyvaisiais 1990-aisiais dėl Rytų komunistinės Vokietijos teršaluose skendinčios pramonės. Vis dėl to didelė elektros energijos dalis šalyje ir toliau priklausė nuo anglimi kūrenamų elektrinių.

Galingos komunalinių paslaugų ir profesinės sąjungos padėjo eksploatuoti akmens anglimi kūrenamas elektrines, o ankstesnės vyriausybės netgi planavo padidinti anglies elektrinių skaičių tam, kad kompensuotų planuojamą branduolinių elektrinių naikinimą. Vis dar egzistuoja apie 20,000 darbų, tiesiogiai susijusių su anglies pramone ir apie 40,000 ne tiesiogiai siejamų su ja.

Pigi ir gausiai pasklidusi pasaulyje anglis – pasaulyje lyderiaujantis energijos šaltinis ir neapleis šios pozicijos dar ilgai nepaisant to, kad Vokietija pasiryžo pasukti kitu keliu.

Grupę, kuri pateikė rekomendaciją uždaryti akmens anglimis kūrenamas elektrines, sudarė lyderiai federalinėse ir valstybinėse vyriausybėse bei aukščiausieji pramonės ir profesinių sąjungų atstovai, mokslininkai ir aplinkosaugininkai.

Vokietija ilgai pirmavo kovoje su klimato kaita, tačiau buvo priversta užleisti savo poziciją kitoms šalims, nes nepasiekė iki 2020 metų užsibrėžto tikslo – sumažinti CO2 išskyrimą 40proc.  nuo 1990-ųjų. Manoma, jog kitais metais išskyrimas bus 32proc. mažesnis nei 1990-aisiais.

Vokietija ir beveik 200 kitų valstybių 2015 metais pritarė Paryžiaus klimato susitarimui stengtis sumažinti globalinį atšilimą ir neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus. Šiuo metu temperatūra mūsų planetoje yra vienu laipsniu didesnė nei prieš pramonės perversmą dėl žmogaus veiklos sukelto šiltnamio dujų efekto. Mokslininkai teigia, jog pasaulis jau gali matyti pasekmes: kylantis jūrų vandens lygis, intensyvesni uraganai bei gaisrai.

Nepaisant tam tikrų trukdžių, kurie paskatino kritikus apkaltinti Vokietiją apgavyste, „Kemfert“ teigė, jog šeštadienį priimtas sprendimas greičiausiai lems, jog Vokietija 2030 metais taršą CO2 dujomis sumažins 55proc., o  2050 metais 80proc. lyginant su 1990-aisiais.

„Gerai, jog Vokietija dabar turi aiškų veiksmų planą, padėsianti atsikratyti anglies“,- sakė Martin Kaiser, „Greenpeace“ vykdomasis direktorius Vokietijoje ir komisijos narys. Jis taip pat džiaugėsi komisijos rekomendacija išvalyti paskutinius 250 hektarų Hambacho miško į vakarus nuo Kelno, kad būtų galima gaminti lignito angą.

Tačiau M. Keiser ir kiti aplinkosaugininkai – iš kurių 5000 surengė triukšmingą demonstraciją po ekonomikos ministerijos Berlyne langais, kai ten vyko  susirinkimas - išreiškė nusivylimą, kad iki 2030 metų jie nukrypo į šalį, todėl laiku nepasieks tikslo nutraukti anglies naudojimą. ZDF televizijos atlikta apklausa parodė, kad 73proc. vokiečių pritaria palaipsniui nutraukti anglies naudojimą.

Keturių Vokietijos žemių lyderiai buvo nepatenkinti, jog jiems nepavyko gauti 68 mlrd. JAV dolerių kompensacijos, nors šalies sprendimas atsilieps neigiamai jų ekonomikai. Dvejų iš trijų vadovų rytų Vokietijos žemėse šiais metais laukia sunkūs rinkimai, baiminasi, kad dešiniųjų partija galėtų pasinaudoti didėjančiu pramonės nykimu, kuri kadaise klestėjo Brandenburgo ir Saksonijos regionuose.

Rekomendacijose buvo pateikta nuostata, kad laipsniškas anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas bus peržiūrimas kas trejus metus. Be to, galutinis terminas gali būti pavėlinamas, jei įmanoma, trejais metais, iki 2035 metų.

Pirminiai tikslai yra nemaži, todėl iki 2022 metų ketvirtadalis šalies anglimi kūrenamų elektrinių, kurių talpa yra 12,5 gigavatų, turėtų būti uždarytos. Tai reiškia, kad per pirmuosius trejus metus bus uždaryta apie 24 elektrines. Iki 2030 metų Vokietijoje turėtų likti maždaug aštuonios anglimi kūrenamos elektrinės, kurios gamina 17 gigavatų elektros energijos, sakė komisija.