Turtai yra įdomus dalykas. Kai kurie žmonės taupo kiekvieną centą visą gyvenimą. Tai tampa našta, kai jie miršta ir artimieji gedi turtų labiau nei paties žmogaus.
Taip pat yra žmonės, kurie niekada nekaupia, nes išleidžia kiekvieną centą, ir dėl to kartas nuo karto patenka į netikėtas situacijas bei siutina kitus. Turtai šiais laikais dažniausiai apibūdinami per pinigų sąvoką – nors egzistuoja daugiau jo formų: meilė, sveikata, laimė ir t.t
Kai kalbama apie pinigus, turtingi žmonės dažnai būna apkalbinėjami ir stigmatizuojami. Kalbama, jog jie yra savanaudžiai, savimylos, negailestingi. Buvęs žvejys iš Norvegijos, tapęs milijardieriumi irgi susilaukė kreivų žvilgsnių ir apkalbų, kol paskelbė, jog didžiąją dalį savo turtų jis nusprendė investuoti.
Kjell Inge Roekke – dešimtas turtingiausias žmogus Norvegijoje, jo turtai verti maždaug 2mlrd. JAV dolerių. Kartu su turtais pasikeitė ir jo reputacija: „išsipustęs milijardierius su charakteriu, kurį taip pat galima vadinti naftos baronu.“
Tačiau viename iš interviu jis suteikė progą žmonėms išvysti jį visai kitokį. Jis paskelbė, jog planuoja panaudoti turimus pinigus visuomenės labui, pirmiausia – finansuoti vandenynų ištyrimą.
Jis tikisi panaudoti didžiulę jachtą, kuri pašalintų 5 tonas plastiko iš vandenyno bei sudegintų jį, užtikrindamas, kad plastikas daugiau nebekenktų.
„Jūra dengia 70proc. Žemės paviršiaus, tačiau didžioji jos dalis nėra ištirta“,- sakė jis.
Kiekvienais metais į vandenyną patenka daugiau kaip 8 tonos plastiko, paprastai tariant, mes maudomės mūsų pačių šiukšlėse. Tarša plastiku daro neigiamą įtaką laukinei gamtai. Tūkstančiai vandens paukščių, jūrų vėžlių, ruonių bei kitų vandens žinduolių miršta kasmet dėl to, kad įsipainioja į plastiką ar suvalgo jo.
Bet tai kenkia ne tik vandens gyventojams. Tai kenkia ir žmonėms, nes plastiko dalelės, plūduriuodamos jūroje, sugeria kenksmingas medžiagas (pvz.: PCBs, DDT ir PAH), kurios yra be galo toksinės, gali sukelti lėtines ligas, įskaitant vėžį. Gyvūnai, maitindamiesi šiomis plastiko dalelėmis taip pat įsisavina toksines medžiagas, kurie vėliau keliauja maisto medžiagų grandine ir pasiekia kitus gyvūnus.
K. R. Roekke, 55, naudodamasis savo žinomumu ir turtais stengiasi kovoti su šia problema.
Jis praturtėjo pirkdamas senas valtis ir transformuodamas jas į pramoninius tralus. Galiausiai jis įsigijo Norvegijos konglomerato akcijų (40proc.) ir sujungė jas su savo įmone „Resources Group International“. Rezultatas? Pasak žiniasklaidos, tai agresyvaus kapitalizmo pavyzdys Norvegijoje.
Nepaisant to, kad jis yra draugiškas, jo temperamentas gali būti karštas. Kartą jis turėjo praleisti 23 dienas kalėjime, nes buvo kaltinamas žmonių papirkinėjimu tam, kad gautų plaukiojimo motorine valtimi teises. Įdomu paminėti tai, kad po to, kai jį paleido, jis išleido daugiau nei 3000 JAV dolerių picoms, kurios būdavo pristatomos jo kameros draugams.
Nuo picos prie laivų, Roekke žino, kad jo pinigai yra kur kas reikšmingesni nei statusas net jei nuo to nukentėtų jo reputacija.
„Aš noriu atsilyginti visuomenei ir paaukoti didžiąją dalį savo pinigų“,- sakė jis. „Šis laivas to dalis. Idėja apie šį laivą susiformavo per keletą metų.“
Laivas, kuris bus pavadintas REV (mokslinių tyrimų ekspedicinis laivas), sieks išsiaiškinti, kaip išspręsti didėjančio plastiko kiekio vandenyje problemą. Laive bus pilna naujausių technologijų, įskaitant oro dronus, auditoriją bei erdvę laboratorijai. Aplinkosaugos organizacija WWE bus atsakinga už laivą.
„Mūsų požiūriai į naftą skiriasi, mes ir toliau mesime iššūkius Rokke, kai su juo nesutiksime“,- teigė Nina Jensen iš WWF, „tačiau šiame projekte mes laikomės bendros nuomonės – siekti didelių pokyčių gamtosaugos srityje.“
Skaityti komentarus