°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Minčių lankstumas – sąlyga pokyčiams?

      Nuotrauka: Unsplash | Markus Spiske

      2018-04-05 17:00:00

      Įdomu ir tai, jog jau yra žmonių, kuriems stebėtina, jog esančios ir dar naudojamos cheminės priemonės ūkininkaujant.

      Gyvename įvairiame pasaulyje. Skirtingi žmonės, jų požiūriai ir poelgiai. Mokomės visa matyti ir priimti taip, kaip yra, veikdami sava kryptimi. Taip keičiamės patys, bet ir pasaulis nestovi vietoje, jis kinta taip pat. Kalbantis su Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidente bei krautuvės, prekiaujančios biodinaminiais produktais, „Žalia rasa“ savininke Rasa Čiriene, ji pasakoja savus patyrimus, tris žmonių istorijas, prie kurių jai teko prisiliesti. Visiškai skirtingus požiūrius ir, atitinkamai, veiksmus.

      Dažnai į jaunesniąją kartą žiūrima, kaip į galimą naujo požiūrio nešėją, bet nebūtinai taip yra.

      „Štai Lazdijų rajone gyvenantis jaunas ūkininkas. Aš jam sakau: „Pradėjai jaunas ūkininkauti, būk ekologu.“ Jis atitaria: „Nesąmonė. Kas iš tos ekologijos gali užaugti? Taigi reik trąšų dėti.“ O juk pats gyvulius augina, jie pagamina tą trąšą“, – stebisi Rasa.

      O juk požiūrio pokyčių galimybės glūdi žmogaus minčių lankstume.

      „Vienas ūkininkas pasakojo, kaip jis perėjo į ekologiją. Tai Vidmantas Buivydas, gyvenantis Gargždų rajone. Klausiau: „Kaip Tu į ekologiją atėjai?“. Ir jis papasakojo: „Aš paveldėjau senelių, tėvų žemę. Pradėjome ją dirbti ir kitaip nemokėjome, kaip tiktai chemizuotai. Važiuoju užsidėjęs kaukę, purškiu chemikalus ant savo pasėlių, o šalia eina kaimynas. Jis be kaukės, aš su kauke. Kaip nusikaltėlis pradėjau jaustis. Galvojau: kažkokia nesąmonė, aš čia važiuoju, o jis net nežino, kuo užsiiminėju, kad chemiją purškiu. “ – pateikia štai tokį pavyzdį pašnekovė.

      Taigi, žmogus, atsidūręs tokioje situacijoje ir permąstęs ją, pagalvojęs apie šalia esančius, priėmė bene esminį sprendimą savame gyvenime. Ir, atrodo, nereikia čia net minėti chemikalų kenksmingumo, jų sukeliamų ligų, nes visas svarbumas perteiktas tais keliais Vidmanto žodžiais.

      Įdomu ir tai, jog jau yra žmonių, kuriems stebėtina, jog dar naudojamos cheminės priemonės ūkininkaujant. Rasa dalinasi:

      „Man patiko jaunas austrų ūkininkas. Jam gal 30 metų, turi žmoną. Jo tėvas buvo biodinamikas ir jis atitinkamai biodinamikas. Štai jisai pasakojo: „Man reikėjo baigti žemės ūkio mokyklą, profesinę mokyklą. Ten pagal planą buvo numatyta: augalų apsaugos priemonės (cheminiai preparatai – aut. pastaba) ir jų purškimas. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip tas purkštuvas atrodo ir ką tai reiškia. Aš net nežinojau, kad tokie dalykai yra ir kad taip daroma, ir kad to reikia.“

      Toje mokykloje nedėstoma biodinamika, ten dėstomas chemizuotas žemės ūkis. Jam tiesiog reikėjo pažymėjimo, kad galėtų gauti sertifikatą.“

      Tačiau šios visuotinai paplitusios nuostatos, kai žemės ūkio mokyklose ar universitetuose buvo dėstoma tik ūkininkavimo būdas naudojant chemines priemones, pamažėle kinta. Tai juntama ir Lietuvoje. Rasa pasakoja, kad A. Stulginskio universitete, žmonių atliepiančių kitoniškai žemdirbystei dėka, jau yra įtrauktos paskaitos ir apie ekologinę žemdirbystę, dėstomi jos pagrindai. Taip pat apgintos ir dvi disertacijos biodinamikos tematika: dvi mokslininkės tyrinėjo biodinaminių preparatų poveikį augalams. Šie tyrimai patvirtinę teigiamą įtaką augalams ne vienu atžvilgiu. Prisimindama situaciją pašnekovė įvardija ir nuostabą, sukeltą gautų rezultatų: „Man patiko vienas toks profesorius, kuris sakė: „Na netikėčiau tais rezultatais, bet juk tyrimai buvo atliekami mano laboratorijoje. Jeigu aš netikėsiu, tai reiškia, aš netikiu, ką mano laboratorijos prietaisai rodo.“.“

      Taip, po truputėlį kintant įsišaknijusiems įsitikinimams, keičiasi ir žmonių požiūris. Tai vyksta tiek žemės ūkio, tiek ir kitose srityse. Kažkam prireikia nenuginčijamų tyrimų rezultatų, kažkam einančio pro šalį kaimyno, bet svarbiausia čia – minčių lankstumas.

      Skaityti komentarus