Praėjusieji metai Europoje pasižymėjo ekstremaliomis ir neįprastomis oro sąlygomis. Visame senajame žemyne buvo registruojamas rekordinis karštis ir krituliai, orai buvo neįprasti tiek žiemos, tiek ypatingai vasaros laikotarpiu. Siekiant įvertinti, kokie pagrindiniai padariniai įvyko dėl klimato kaitos, ir kurias šalis tai daugiausiai paveikė, „GreenMatch“ atliko tyrimą ištiriant naujausias klimato kaitos tendencijas 32 Europos šalyse. Tyrime buvo atsižvelgta į skirtingų šalių paviršiaus bei jūros temperatūrą, jūros lygį bei kritulius. Taigi, kaip keitėsi klimatas Europoje, bei Lietuvoje?
Labai apmaudu, tačiau Lietuva – labiausiai klimato kaitos paveikta valstybė. Pasak „GreenMatch“, Lietuvoje labiausiai pakilo vandens lygis, o jūros temperatūra nuo 1960 iki 2014 metų pakilo per 0,73 laipsnius Celsijaus. Toliau, lyginant kitą rodiklį - paviršiaus temperatūrą, ji taip pat per dešimtmetį padidėjo 0,325 laipsniais Celsijaus. Žymus ir kritulių kiekio padidėjimas, per dešimtmetį padidėjęs per 20 mm. Kitos dvi valstybės, kurias labiausiai paveikė klimato kaita – Suomija ir mūsų kaimynai Latviai. Suomijoje kritulių kiekis padidėjo lygiai tiek pat, kaip ir Lietuvoje, o Latvijos duomenys taip pat labai panašūs į Lietuvos, vienintelis rodiklis, kuris skiria mūsų šalis – Latvija turi šiek tiek mažesnį jūros lygio kilimą.
Tyrime išskirtos ne tik labiausiai, bet ir mažiausiai paveiktos šalys. Labiausiai nuo klimato kaitos išsisaugojo šios trys šalys – Islandija, Graikija ir Norvegija. Islandija iš esmės turi patį mažiausią jūros temperatūros padidėjimą, o jūros lygio pakilimas taip pat mažesnis, lyginant su visos Europos vidurkiu. Nors Islandija mažiausiai paveikta klimato kaitos, tačiau kritulių kiekis šalyje išaugo 35 mm per dešimtmetį. Graikija – antra mažiausiai klimato kaitos paveikta šalis, čia pastebėtas mažiausias paviršiaus temperatūros poveikis. Nors kita vertus, jūros temperatūra pakilo per 0,706 laipsnius Celsijaus, o toks pokytis yra tikrai didelis, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Norvegija taip pat rikiuojasi tarp mažiausiai paveiktų valstybių, tiek jūros lygio, tiek jūros temperatūros didėjimas buvo mažesnis už Europos vidurkį, o paviršiaus temperatūros kilimas taip pat nebuvo žymus ir buvo toks pat, kaip Islandijoje – 0,275 laipsnius Celsijaus per dešimtmetį.
Klimato kaita visame pasaulyje neabejotinai sukelia daugybę aplinkosauginių problemų. Turime nepamiršti, kad klimato kaitai darome labai daug įtakos savo energetikos politika, ir žinoma, savo kasdienine veikla – vartojimu, šiukšlių rūšiavimu, transporto naudojimo įpročiais. Globaliai problemai spręsti reikalingi bendri sprendimai, kurie labiau atsižvelgtų į atsinaujinančios energetikos politiką, tačiau klimato kaitos padarinių stabdymas turėtų prasidėti ir nuo atskirų namų ūkių visame pasaulyje. Maži kasdieniniai veiksmai, tokie kaip perdirbimas ir vartojimo mažinimas, vietinio energijos šaltinio keitimas gali padaryti didžiulį skirtumą, kada į tai įsijungs vis daugiau vartotojų.
Faktas, kad Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje, išties neramina ir privalome į tai atsižvelgti. Investavimas į atsinaujinančią energiją yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir prisidėti prie ekologiškesnės planetos. Saulės kolektoriai, vėjo malūnai ir kiti inovatyvūs atsinaujinančios energetikos instrumentai mums gali padėti sumažinti klimato kaitą ir sumažinti neigiamus padarinius.
Skaityti komentarus