°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Kodėl išlaikyti vieną subrendusį medį yra daug geriau žmonėms ir gamtai nei sodinti daug naujų

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2021-02-21 19:00:00

      Viktorijos laikų gatvių planuotojų dėka daugelis Didžiosios Britanijos gatvių buvo suprojektuotos taip, kad jose būtų pilna didelių medžių, o miestuose gyvenant 84% visų šios šalies gyventojų, dauguma žmonių dažniau susiduria su medžiais gatvėse nei miškuose.

      Jungtinė Karalystė yra viena iš mažiausiai miškingų valstybių Europoje (jos aprėptis siekia 13%, palyginti su ES vidurkiu - 38%), todėl jos gatvių medžiai yra itin vertingi ir svarbūs.

      Dėl pastaraisiais metais įvestų karantino ir judėjimo apribojimų žmonės dažniau susiduria su medžiais savo miestų gatvėse, nei miškuose.

      Gatvėse augančių medžių mediena kaupia anglį, o jų šaknys ir vainikai labai naudingi laukiniams gyvūnams ir jie palaiko lėtus kritulius, mažindami potvynius mieste. Medžių sukeliamas garavimas bei jų skliauto sukuriamas pavėsis sumažina karščio bangas, o taršą sulaikantys lapai sumažina astmos pasireiškimą.


      Jei neužtenka šių privalumų suteikiamų jų aplinkos ekosistemoms, medžiai, augantys mūsų gatvėse sumažina nusikalstamumą ir pagerina žmonių psichinę sveikatą ir bendrą gerovę. Vieno brandaus gatvės medžio aplinkos ekosistemai suteikiama vertė gali būti tūkstančiai svarų.

      Senieji, didieji medžiai yra naikinami

      Deja, Jungtinėje Karalystėje yra įsigalėjęs nesveikas gatvės medžių kirtimo įprotis. Tam, kad atsirastų vietos pastatams ir infrastruktūrai (pavyzdžiui, keliams ar kanalizacijai) yra pjaunama iki 60 medžių per dieną. Kirtimų rodikliai taip pat gali padidėti, nes spartėja miestų plėtra ir vyriausybės švelnina darbų planavimo taisykles siekiant padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos.

      Plėtros aukomis dažniausiai tampa didieji gatvių medžiai, nes jie yra iššūkis miestų planuotojams.

      Didžiosioms medžių rūšims, tokioms kaip Londono obliai, bukas ir ąžuolas, reikia brangiai kainuojančių, kruopščiai sukonstruotų medžių duobių, kad jos galėtų saugiai augti betono apsuptyje ir tam, kad jų šaknys neišstumtų grindinio. Kaip bebūtų, jei vertiname gamtą, tokios išlaidos sugrįžta atgal ir dar atneša papildomą naudą - vienas subrendęs ąžuolas gamina šimtus tūkstančių litrų deguonies per metus ir palaiko tūkstančius paukščių, vabzdžių, kerpių ir grybų rūšių.

      Gyventojai ir tarybos reguliariai susiremia dėl miesto medžių kirtimo klausimo. Tačiau kaiŠefildo miesto taryba prieš kelerius metus pradėjo rangovų programą, kurios metu buvo iškirsta daugiau nei 5000 medžių, protestai pasiekė tarptautinius naujienų portalus.

      Dabar tarybos gatvių medžių problemas vertina atsargiai ir dažnai bando kontroliuoti ryšius su visuomene, aiškinant, kad kirtimų žala sušvelninama vietoje kiekvieno didelio medžio pasodinant kelis mažesnius medžius, tokiu būdu siekiant, kad visi pašalinti medžiai būtų pakeisti. Kai vietos valdžios institucijos, tokios kaip Svonsio miesto taryba, tvirtina, kad plėtojant atsiras „daugiau medžių.“


      Jos, žinoma, yra teisios, tačiau tai nėra pilnas paveikslas.

      Lygiai taip pat, kaip bet kuris vaikas suprastų, kad jis buvo apgautas, jei vietoje 1 svaro monetos jam yra duodama 2 pensų ir 1 penso monetos, pašalinus didelių rūšių medžius ir pakeitus juos mažais, įvyksta didelė ekosistemos netektis, kurios neįmanoma kompensuoti mažesniais medžiais.

      Joe Coles’as, kovotojas už miesto medžius, atsakingas už už medžių išsaugojimą kovojančios labdaros organizacijos „Woodland Trust“ darbą Šefilde, apibūdina tai kaip ekologiško plovimo formą. „Jei vertinsime žaliąją infrastruktūrą tuo pačiu lygiu, kaip ir pilkąją, dideli gatvių medžiai taps pernelyg vertingi, kad jų netektume“, - sako jis. „Kol bus pripažinta, kad dideli medžiai, kurių branda užtrunka dešimtmečius, turi didelę vertę – o tai yra faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais – ir toliau regėsime klaidingus, bet kai kam labai “patogius” teiginius, kad didesnis mažų medžių skaičius yra tinkama kompensacija pakeičiant didžiuosius medžius, nes tai palengvina miestų plėtrą“.

      Dydis yra iš tikrųjų svarbu, kai kalbama apie medžius. Metinė ekologinė nauda, pasodinus didelės rūšies medį, yra 92% didesnė nei pasodinus mažą medį.

      Subrendę gatvės medžiai suteikią įvairiapusišką naudą, nuo teigiamo poveikio kūdikio gimimo svoriui, vietovėse, kur yra žemesnė socio-ekonominė demografinė padėtis, iki didesnio atsparumo sunkiems gyvenimo įvykiams, kurį įgauna žmpnės, gyvenantys šalia tokių medžių.

      Taip pat, vartotojai išleidžia daugiau pinigų apsipirkdami gatvėse, kuriose auga dideli medžiai.

      Didieji gatvių medžiai yra vertingiausias žaliosios infrastruktūros turtas, kurį turi miestai, o kai tai yra nevertinama, įvyksta nelaimės. Net tai, kad 2020m. Hackney „laimingo žmogaus medis” laimėjo Jungtinės Karalystės „metų medžio“ konkursą, negalėjo jo išgelbėti nuo jo nukirtimo 2021 m., nes buvo nuspręsta, kad jis trukdo naujam statybų projektui.


      Daugiau nei 25 000 peticijų pateikėjų prieštaravo sveiko,150 metų senumo Londono obliaus pašalinimui, net kūrėjai pripažino, kad to būtų buvę išvengta, jei pasitarimas dėl šio medžio likimo būtų buves surengtas anksčiau.

      Tikimasi, kad bus pakeistosmedžių strategijos,pagal kurias yra nustatomi reikalavimai darbų planavimui ir vykdymui, ir kad pakeitus jas būtų privaloma vykdant šiuos darbus atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Tai būtų vertinga priemonė, pagal kurią ateityje turėtų būti prižiūrimi miesto medžiai.

      Bristolis, kuris yra Jungtinės Karalystės pavyzdinis žaliasis miestas, jau priėmė medžių pakeitimo standartą,

      siekiant, kad būtų užtikrinta, jog naujų medžių sodinimas reikšmingai kompensuoja anglies dioksido ir ekosistemų funkcijų praradimą ten, kur kirtimų negalima išvengti. Medžių pakeitimo standartai užtikrina, kad būtų pasodinamas pakankamas medžių skaičius, siekiant, kad būtų kompensuotas kiekvienas panaikintas medis, ir pagal juos yra apskaičiuojamas finansinis įnašas, kurį turi sumokėti projektų kūrėjai, jei jie nuspręs naikinti medžius.


      Net medžių karo epicentru tapęs Šefildas pasistūmėjo į priekį, suburdamas žmones kurti naują gatvės medžių partnerystės darbo strategiją, kurioje gatvių medžiai vertinami pagal naudą, kurią jie teikia žmonėms, miestui bei aplinkai.

      Šios strategijos leidžia vietos valdžios institucijoms įpareigoti projektų kūrėjus vertinti medžio dydį ir bendrą medžių skliauto dangą mieste. Idėja yra užkirsti kelią „kamienų skaičių“ didinimui, siekiant paslėpti didelių medžių pašalinimą ir jų pakeitimą mažesniais medžiais, kurie yra mažiau vertingi anglies kaupimo, ekosistemos paslaugų ir net žmonių gerovės požiūriu.

      Skaityti komentarus