°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Rūta Janutienė: V.Zelenskis - politinis lyderis, kuris stengsis keisti pasaulį

      Nuotrauka: EPA-ELTA nuotr. | Minfo koliažas

      Autorius: Rūtos Janutienės Facebook įrašas
      2019-10-11 11:00:00

      Lietuvos žiniasklaida tęsia lenktynes, kas yra didesnis idiotas plačiąją to žodžio prasme: t.y., kas pamatys mažiau prasmės įvykiuose, kurie nulems mūsų artimiausią, o gal ir gana ilgą ateities periodą.

      Zelenskis.
      Ukraina v.s Rusija.

      Problema yra ohoho kokia, nes dar Zbigniew Brzezinsky sakė, kad jei Rusija praras įtaką Ukrainai, tai deržavai - kapiec. Teks kuistis savo sienų plote ir aiškintis su kinais, kieno Sibiras.

      "Zbigis" buvo ne šiaip sau kas, o žmogus, kurio įtakoje JAV prezidentas veikė taip, kad pataikė tiesiai į Sovietų Sąjungos girnelę: privedė prie bankroto, kai leido labai aiškiai suprasti, jog JAV kišis į Afganistano konfliktą (nepainioti su dabartimi, čia kalbama apie šlovingąjį aštuntą dešimtmetį). Sovietai turėjo didinti karines išlaidas, vijosi vijosi Ameriką ir sugriuvo. Atpasakojau, kaip jis man pats papasakojo 1992 m. Niujorke.

      Taigi - Ukraina yra kertinis geopolitinis svertas.

      Šiame kontekste ir reikėtų vertinti vakarykščius pranešimus mūsų varganoje žiniasklaidoje apie tai, kodėl, kaip ir apie ką vakar Volodymyras Zelenskis visą dieną Kijevo restorane bendravo su 300 žurnalistų. Mūsiškiai pieštukų seilintojai pranešė tik tai, kad šita spaudos konferencija yra pasaulio rekordas... Jėzau su Marija... Visada sakiau, kad geriau samdyti vieną brangų, t.y., išmanantį kontekstus ir raštingą, nei 20 beraščių amnezinių pranešimų spaudai pasirašinėtojų.

      Pirmiausia yra smagu palyginti mūsų suderintų klausimų ir normuojamos informacijos viešąją erdvę su ukrainietiška. Kodėl ten viskas vyksta kitaip?

      Pirmiausia todėl, kad Zelenskis yra politinis lyderis, kuris realiai spręs jo Rusijos korumpuotų pirmtakų sukurtą problemą: karą Donbase.

      Čia labai tinka analogija su Lietuva. Astravas. Andrius Kubilius su šaika 2009 m. sutarė su Baltarusija, kad Lietuva Visagine elektrinės nestato. Baltarusiai stato ją Astrave, Lietuva perka elektrą, o Minskui parduoda suskystintas dujas (dėl to ir reikėjo tokio milžiniško terminalo, dėl to Šimašius "pardavė" Lukašenkai jo opoziciją ir Beliackį, dėl to Grybė pirmu reikalu susitiko su Lukašenka, dėl to niekas nesiaiškino Pociūno nužudymo, o naudojosi Baltarusijos KGB išvadomis ir t.t.).


      Čia buvo pirmas veiksmas, kurio dėka Lietuva iš elektrą eksportuojančios šalies tapo elektrą importuojančia provincija. Labai naudingas rusams pokytis, palyginamas su Janukovičiaus palikimu Kijeve.

      Antras veiksmas buvo sugriauti tuos gerus, slaptus santykius su Minsku, kad Lietuva atsidurtų ir energetinėje, ir diplomatinėje aklavietėje. Štai šioje šiltoje mėšlo krūvoje dabar stovi Lietuva ir galvoja, ką daryti. Skvernelis mėgina atkurti santykius su Minsku, o jau senasis Landsbergis (kas, jei ne jis?) vos paeidamas vėl traukia iš kišenės Kremliaus baubą, nors užtektų vien rodyti savo nepridengtą veidą...

      Grįžtam į Kijevą. Zelenskis, pradėjęs judėti link separatistų okupuotų teritorijų atsiėmimo, irgi turi veikti. Ukrainoje irgi yra "Landsbergių- Kubilių" , kurie kūrė problemą, o dabar ja spekuliuoja. Šįkart nesigilinkime į vadinamąją Šteinmajerio formulę, nes kol kas Zelenskiui ji tėra tarpas duryse, į kurį galima įkišti koją. Aptarkime tik tai, kaip jis sprendžia komunikacinę krizę, kilusią dėl to, kad jis sprendžia problemą, kuri irgi yra susivijusi į Gordijo mazgą.



      Taigi, 300 žurnalistų iš visos Ukrainos vakar turėjo galimybę be iš anksto suderintų klausimų bendrauti su Zelenskiu sėdint prie vieno ovalaus stalo.

      T.y., 300 žurnalistų vakar gavo ekskliuzyvinius prezidento interviu ir iš tiesioginio kontakto su charizmatišku lyderiu išvyko pagerinę įspūdį apie jį (didžioji dauguma) ir jo politiką. Kaip jis to pasiekė?

      Zelenskis ne Valinskas. Jis - politikas, ne šoumenas. Jis nedarė to, ką būtų daręs šoumenas. Jis neironizavo, nesišaipė, nebuvo sarkastiškas. Jis atsakinėjo į klausimus nesupykdamas, nesiginčydamas ir nesiteisindamas.

      Jis visas tas valandas aiškino savo politiką 300 žurnalistų, kurie tą žinią paskleis savo auditorijai.

      Ko dar Zelenskis pasiekė? Milžiniškos tiesioginės savo politikos, kurią pats išaiškino, sklaidos teigiamame kontekste.



      Labai svarbu ir tai, kad jis pats pasakojo istoriją, o ne atrajojo savo kritikų samprotavimus, kas dažniausiai vyksta Lietuvoje. T.y., dėstė tiesiogiai, o ne teisinosi dėl šališkų interpretacijų.

      Trečia, jis padidino visuomenės pasitikėjimą juo, nes nenormavo informacijos, o priešingai - buvo atviras kritikai, pykčiui, klaidingom versijom, išlikdamas ramus, mandagus ir nepamesdamas tikslo, dėl kurio atėjo: išaiškinti savo politiką ir laimėti pasitikėjimą ja.

      Dar jis visą laiką diskusijos turinį laikė tose temose, kurios svarbios jam, išvengdamas visų ekskursų į "geltonumus", šalutinius skandaliukus, kuriais Lietuvoje dažniausiai ir pakeičiama viešoji diskusija apie bendrus reikalus. Pvz., "auksiniai šaukštai" nustelbė Darbo kodeksą, Pranskietis pridengė Baltarusijos ir Astravo kontroversiją, o "Gretos problema" buvo universalus įrankis suskaldyti valstitiškos daugumos monolitą per Skvernelio siūlę...

      Kodėl Lietuvoje tai pavyko, o Zelenskis sugebėjo išlaikyti temą?

      Gal todėl, kad jis yra politinis lyderis, asmenybė, kuri, anot filosofo, bent jau stengsis keisti pasaulį?

      Skaityti komentarus