Aš tikrai nesu pavyzdingas, kai kalbame apie mano gramatinę kalbą. Aš ir pasikeikiu ir barbarizmų vartojų, kurių iš gimtinės turiu begalę.
Bet aš jaučiuosi gyvas, kai kalbu savo gimtąja kalba.
Jaučiuosi prasmingas, kai taip pat kalba mano vaikai.
Žinau, kad turiu savo dialektą ir net asmeninį kalbėjimo manierą.
Nelabai ką su tuo galiu padaryti. Nelabai ir noriu. Nelabai ir reikia.
Tačiau Valstybinė lietuviu kalbos komisija - yra lyg sargas, kuris prižiūri, kad mūsų kalba nebūtų išvogta, tyčia sunaikinta, nederamai iškreipta.
Natūralumas neišvengiamas ir sveikintinas visomis prasmėmis, todėl man visiškai neaisku, kokios laisvės siekia Laisvės partija, užsibrėžtus panaikinti VLKK.
Skaityti komentarus