Sukurta korupcinį aukštųjų politikų elgesį įvirtinanti teisinė landa. Stambi privataus verslo struktūra nuo šiol gali nebaudžiamai ir teisėtai daryti šešėlinę įtaką pirmiesiems valstybės asmenims. Veikiama per lyderių artimuosius.  Jiems dovanojamos verslo akcijos. Tatai pavadinama „kintama atlyginimo dalimi“, kurios deklaruoti nereikia... Šitokį kordebaletą su premjero sutuoktine neseniai sušoko AB Swedbank Lietuva.  Tuo Lietuva sutrypė „JT Konvencijos prieš korupciją“ vertybes ir teisines normas, apgavo tarptautinius partnerius. Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigojo kontroliuoti, kad nacionalinėje teisėje neliktų jokių landų korupcijai. O čia toks teisinis išradimas, nors užpatentuok. O dar virkaujama, esą, šalyje stinga inovacijų...

Antroji serija ne mažiau intriguojanti. Visus šokiravo žinia apie dažnus Dariaus Gudelio vizitus pas Premjerą.

Viešųjų ryšių magnatas, panašu, Vyriausybėje duris atsidarinėjo koja. Gavo riebų viešųjų ryšių paslaugų užsakymą iš Vyriausybės už mokesčių mokėtojų pinigus. Po to, žinoma, už dyką patarinėjo Primui viešųjų ryšių klausimais... Karbauskio partija, styguodama 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją,  prasiskolino D. Gudeliui.  Galus suvedė,  atsiskaitė jau valdžioje būdami. O S. Skverneliui prasiskolinti berods jau neteko. O kam, jei su D. Gudeliu „draugauti“ pradėjo pilnoje valdžioje būdamas?  Ir koks įstatymas draudžia mylimai Vyriausybei ir jos vadui patarti? Juolab, kad užsakymų numeta...

Trečioji serija man, kaip sociologui, atliekančiam masines apklausas, ne mažiau įspūdinga . Tai Vyriausybės kanceliarijos užsakyta sociologinė apklausa apie tai, kaip R. Karbauskio veikla S. Skvernelio reitingus gadina.

Didžiąją dalį visų politinių apklausų paprastai užsako privačios medijos. Jos ir viešina bei komentuoja rezultatus,  šitaip didina savo skaitomumą bei įtaką. Kitą dalį politinių apklausų užsako politiniai individai iš savo asmeninių lėšų. Dar užsako partijos ir taipogi apmoka iš savo partinių lėšų. Jei duomenys palankūs, rezultatai paviešinami. Jei nepalankūs, informacija lieka partijos biuro stalčiuje ir naudojama vidinėms reikmėms.

Ar tai reiškia, kad už viešas lėšas politinių sociologinių apklausų užsakinėti negalima visai? Ir taip ir ne. Įvairios „polit-technologinės“ apklausos, tarkime, apie politinių personalijų ir partijų reitingus, taip pat už ką balsuotumėte/nebalsuotumėte ir pan. niekada (!) nedaromos už viešus pinigus. Tokia yra demokratijos tradicija ir norma – politiniai lyderiai ir jų partijos „nesipiarina“ už mokesčių mokėtojų pinigus. Galiausiai, jokiame teisės akte nekalbama apie tokias politines apklausas. Už viešus pinigus galima klausinėti nebent apie pritarimą (ar nepritarimą) konkrečioms valdžios vykdomos politikos priemonėms, konkretiems planuojamiems ar jau priimtiems sprendimams. Apklausos apie politinių lyderių asmeninį reitingą ir kas jam daro, ar nedaro įtakos tikrai niekur (!) neatliekamos ir negali būti atliekamos už viešas lėšas. Čia yra ne kas kita, kaip viešų ir privačių interesų supainiojimas valstybės tarnyboje. Tai - korupcinis piktnaudžiavimas pareigomis ir valdžios galiomis.   

Minėta apklausa paženklinta ne tik mūsų ponybės korupciniais pažeidimais, bet ir sociologijos profanacija. Negalima tokių bukų ir nekorektiškų klausimų respondentams uždavinėti.

Beje, ar koks nors Kanceliarijos klapčiukas būtų drįsęs tokią apklausą užsakyti ir juolab viešinti be Premjero ir Kanclerio A. Stonaičio pritarimo? Tokio turinio sociologinė apklausa negali būti apmokama iš viešų lėšų. Minėti veikėjai Vyriausybėje ir jos kanceliarijoje, panašu, elgiasi kaip savo UAB-e. S. Skvernelis buvo vidaus reikalų ministru. Būtent šis ministras kuruoja savivaldybes ir VISĄ valstybės tarnybą apskritai, kontroliuoja Valstybės tarnybos departamentą ir jo direktorių... S. Skvernelis buvo generaliniu policijos komisaru. Privalėjo turėti kokį nors teisės studijų diplomą. Tokiam privalu suvokti, kas yra tarnybinė etika. Tokiam privalu suvokti, kad privačių ir viešų interesų painiojimas yra korupcinio pobūdžio nusižengimas. Pasirodo, privalu suvokti, bet neprivalu vykdyti. Saviems viskas, svetimiems – įstatymas. O gal S. Skvernelis susigės ir už sociologiją bei demokratinį viešąjį valdymą profanuojančią politinio narcisizmo apklausą bent jau atgaline data susimokės iš asmeninių lėšų?  

Apibendrinanti išvada. Būdamas Generaliniu policijos komisaru ir Vidaus reikalų ministru, S. Skvernelis turėjo savo valdžioje operatyvinę veiklą vykdančias struktūras ir pareigūnus. Kas paneigs, kad neformalūs ryšiai neišliko iki šiol. Panašu, gali Saulius turėti rimto kompromato apie savo kolegas. Turiu galvoje politikus iš opozicijos ir pozicijos. Kodėl frakcijos seniūnas ir vienas įtakingiausių opozicijos atstovų – G. Landsbergis – tik mėtosi politinių patyčių kumelšūdžiais ir savo funkcijos, kaip valdžios kritikas bei kovotojas su piktnaudžiavimais neatlieka? Kaip kitaip paaiškinti, kad aukštojoje valdžioje nevyksta joks politinis apsivalymas, joks antikorupcinis situacijos remontas? Kur nepriklausomi tyrimai, apkalta, nepasitikėjimas, atstatydinimas? Kur bent jau viešas žodinis pasmerkimas ar sukritikavimas? Juk seimūnai turi teisinę neliečiamybę, turi teisę į spaudos konferenciją. Viešinimo procesuose jie nėra tiesiogiai priklausomi nuo medijų malonės ir cenzūros.

Šis straipsnis buvo rašomas tuo metu, kai S. Skvernelis viešėjo pas Prezidentą, grąžino įgaliojimus. Gal ir naująją mūsų Vyriausybę neformaliai padėliojo. G. Nausėda – išprusęs, demokratiškas, subtilus ir „nepasikėlęs“ žmogus. Kol kas jis mums - Vilties Prezidentas. Deja, rimčiau nedirbęs valstybės tarnyboje. Nėra lengva jam dabar. Kas jam patars? V. Matijošaičio politinis ugdytinis Povilas Mačiulis? Toli, oi toli jam iki H. Kisindžerio. Ir iki D. Kuolio ar V. Būdienės beviltiškai toli...Ar turės G. Nausėda stuburą, ar bus tik gražiai kalbėtojas? Palinkėkime jam stiprybės ir sėkmės. Mokame mokesčius, turime teisę reikalauti nekorumpuotos valdžios.