Baigėsi 11-ieji Masters of Calm. Vis dar atsiranda klausiančių, kodėl nusprendžiau daryti šitą renginį, kas neleidžia sustoti, kur metai iš metų vis dar randu jėgų ir įkvėpimo. Anksčiau turėjau dailiai nušlifuotų versijų ir gražių istorijų. Kiek rimčiau pasikapstęs savyje radau paprastą atsakymą: tuomet norėjau būti turtingas ir žinomas. Norėjau užkariauti visą pasaulį ir pasakoti Ted Talk scenose, koks aš nepakartojamas ir nuostabus.
Bėgant metams mane pasivijo branda, o su ja išblėso garbėtroška, nes kiekvienais metais festivalis atnešdavo ne tik pasididžiavimą dar vienu įgyvendintu renginiu, bet ir didžiulį nuovargį, ir minusą asmeninėje sąskaitoje. Verslo iš to taip ir nepavyko padaryti.
Uždirbti milijono - irgi ne. Jau penkti metai kaip šį projektą priimu kaip tarnystę. Suvokiu, kad čia auga ne pelnas, o žmonės. Žmonės, kurie iš naujo randa prasmę gyventi, atranda savo tikrą pašaukimą, suranda vieni kitus.
Patarimas visiems, norintiems organizuoti tokius renginius ir iš jų uždirbti: darykite tik savaitgalinį renginį, pakvieskite vieną brangią žvaigždę ir savanoriams pasiūlykite mainus - dieną atidirbi, dieną dalyvauji. Kitu atveju ne tik nebus pelno - dar reiks ir laaabai daug dirbti su norinčiais prisidėti žmonėmis, kad renginys įvyktų. Nes pokytis žmoguje atsitinka, bet tam reikia laiko. Laiko sustabdyti tą beprotišką bėgimą ir norą suvartoti viską čia ir dabar.
Jūsų ramybės meistras Mindaugas.
Skaityti komentarus