Deja, Lietuva čia vėl labai žemai- 33 vieta iš 38. Nors pagal vaikų fizinę sveikatą atrodome visai neblogai (20 vieta), tačiau pagal psichinę sveikatą esame treti nuo galo (36 vieta). Beje, ir vėl esame „rekordininkai“ juodojoje statistikoje. Vertinant 15- 19 metų amžiaus grupę, savižudybių skaičius pas mus didžiausias. Taip sakant, jaunoji karta tęsia liūdnas tradicijas...

Ir dar keletas įdomesnių pastebėjimų:

JAV šiame reitinge yra dar žemiau nei Lietuva – 36 vieta. Ši šalis pagal vaikų fizinę sveikatą užima paskutinę vietą – 38-tą. Pagal psichinę – 32 vieta, pagal vaikų akademinius bei socialinius gebėjimus – 32 vieta (šalia Lietuvos). Ir ką čia komentuoti?

Turtingiausia, komforte gyvenanti ir skirianti švietimui didžiulius resursus pasaulio šalis neturi nei gerų jaunosios kartos gebėjimų, nei geros vaikų fizinės bei psichinės sveikatos. JAV šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtino posakį, kad ne piniguose laimė. Ir tuo pačiu patvirtino nuolatinius mano spėjimus, kad pagrindinė švietimo sistemų (t.sk. ir Lietuvos) problema nėra „per mažas finansavimas“. Žinoma, kratantis bet kokios atsakomybės labai patogu dejuoti, kad dėl visko kalti „maži pinigai“.

Beje, Japonijos situacija jau ne patvirtina, bet paneigia posakį, kad „sveikame kūne sveika siela“. Japonų vaikai pagal fizinę sveikatą užima 1 vietą pasaulyje, tačiau pagal psichinę – priešpaskutinę 37 vietą. Ir vėl peršasi išvada, kad nei sveikas subalansuotas maistas, nei sportas, nei alkoholio nevartojimas nuo mentalinių problemų neišlaisvina. Kaip ne keista mažiau turtingos ir mažiau lėšų švietimui skiriančios šalys (Bulgarija, Rumunija, Graikija Kipras) pasižymi gerais vaikų psichinės sveikatos rodikliais. Šiose šalyse vaikai taip pat ir žudosi rečiausiai.

Taigi, gerbiamieji švietimo strategai, ne piniguose vaikų laimė, ne piniguose... Žvelkime giliau...