Šią savaitę narcizais kvepiantis Lietuvos auksinis protas iš lapelio, visur esantis ir viską mokantis Arūnas Valinskas prarado krūvą pinigų. Ne, ne tų, kuriuos laikė ilgakojės savo gyvenimo partnerės kojinėje. Tuos, kuriuos galbūt galėjo uždirbti iš fontanais trykštančių patyčių ir buduliams skirto savo „renginio” - Auksinių svogūnų.
Lietuvos šou verslo rykliu tituluojamas žmogus turi ilgametę tyčiojimosi patirtį. Gal šis noras tyčiotis iš visko gimė po to, kai Kauno gangsteriai nesuprato jo subtilaus humoro ir po laidos filmavimo Vilijos restorane mano gimtojoje Vilijampolėje suprantamu būdu paaiškino savo žaidimo taisykles?
Neilgai trukus ryklys centais priekaboje atvežė jam paskirtą 15000 litų baudą į VMI. Bauda buvo skirta už dar vieną nerealų pokštą - skambutį į policiją apie užminuotą Šarūno viešbutį.
Prieš kelis metus - vėl istorija: ryklys įkliuvo išgėręs prie vairo. Bet juk tai tik dar vienas bajeris, ar ne? Inga juk prašė pakeisti gyvenimo būdą.
Aš niekaip negaliu suprasti politikų, kvailai besišypsančių tiesioginiame eteryje iš pakankamai lėkšto humoro renginyje, kuriame būdavo atvirai tyčiojamasi iš jų pačių. Kokiu reikia būti bekiaušiu, kad dalyvauti tokiame renginyje ir vaidinti, kad tu nuoširdžiai juokiesi iš savęs?
Pamačius renginiui skirtą nuotrauką su ministru Aurelijum Veryga arklio ir asilo hibride, tapo aišku, kad gyvename valstybėje, kurioje žalią šviesą patyčioms uždega pati eksprezidentė. Įdomu, kuo ji būtų pavadinusi savo taip mylimos energetikos ministrą A. Sekmoką?
Per eilę metų susiklostė tradicija, kad Lietuvoje egzistuoja dvi žmonių grupės.
Vieni yra tie, kurie visada ir visur yra teisūs ir jiems visada galima šiek tiek daugiau, nei likusiems. Pavardžių neminėsiu, jūs juos puikiai žinote. Jie turi didžiules armijas neįpatingai galvotų sekėjų, panašiai kaip pagrindinis to paties pavadinimo filmo herojus puikiame Robert Zemeckis kūrinyje Forrest Gump.
Jie sugeba per keletą valandų organizuoti galingą patyčių internete bangą, kuri gali nušluoti bet ką, kas jų nuomone elgiasi ne pagal jų nustatytas taisykles.
Antroji grupė yra tie, iš kurių galima tyčiotis be galo ir be krašto bei sakyti apie juos bet ką. Jie nepriklauso Lietuvos politikos elitui ir save mylinčiai iš visų šalies pakampių susirinkusiai Vilniaus aukštuomenei. Juos jus irgi visi žinote, nes tie procesai vyksta jau seniai.
Egzistuoja dar ir trečioji grupė, esanti aukščiau pirmųjų dviejų - neliečiamieji. Ten viso labo keli asmenys, beveik šventieji, kuriuos mes taip pat puikiai žinome. Tai tie, iš kurių pirmieji niekada nesityčioja ir niekam neleidžia to daryti. Pasityčiojus iš jų, neliečiamųjų, pirmieji skubiai organizuoja protesto bangą, o kartais net koncertą.
Psichologė G. Jurgelytė, kalbėdama apie patyčias vaikų tarpe teigia:
„G.Jurgelytė sako, kad būtent iš gilaus menkavertiškumo gimsta vaiko poreikis pažeminti kitą, kad pats jaustųsi geresnis, vertingesnis. Anot specialistės, besityčiojantis vaikas kitam vaikui perkelia savo jausmus: pyktį, pažeminimą, nuoskriaudą, nuvertinimą. Jis to negali ištverti vienas, todėl jaučia poreikį šiuos nepakeliamus jausmus kompensuoti”
Ar nemanote, kad šis teiginys galioja ne tik vaikams, bet ir kai kam iš taip dažnai visur šmėžuojančių suaugusiųjų?
Skaityti komentarus