°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Dominykas Vanhara. Įrodinėjimas - kaltinančio pareiga

      Nuotrauka: propatria.lt nuotr.

      Autorius: propatria.lt informacija
      2022-09-20 17:00:00

      Atsižvelgiant į paskutinio laikotarpio politines ir visuomenines aktualijas, pakalbėkime apie įrodinėjimo pareigą. Turiu omeny partijos Nacionalinis susivienijimas suorganizuotą mitingą dėl elektros kainų prie Vyriausybės, o taip pat valdančiųjų konservatorių bei jiems prijaučiančių viešųjų ryšių „specialistų“ reakcijas į šį mitingą.

      Pradėsiu nuo to, kad, nors aš pats per gyvenimą nesu buvęs nei viename mitinge ar proteste, o ir būti neplanuoju, bet laikau piliečių teisę protestuoti ar rinktis į mitingus dėl valdžios sprendimų kaip vieną pamatinių mūsų Konstitucijos garantuojamų demokratinių teisių, kuri, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, gali būti suvaržyta tik tuo atveju, jei patys protestuotojai ar mitinguotojai padaro smerktinus veiksmus.

      Nepaisant Nacionalinio susivienijimo partijos ir jiems prijaučiančių asmenų teisės rinktis į mitingus ir protestuoti dėl valdžios sprendimų, viešojoje erdvėje iš karto išstojo tiek konservatorių europarlamentarė Rasa Juknevičienė, pareiškusi, kad čia Kremlius per Nacionalinį susivienijimą tuos mitingus organizuoja, tiek ir vienas ypač ryškiai pasižymėjęs taip vadinamas viešųjų ryšių specialistas, kuris ypač ryškiai pasižymi meile Ingridai ir neapykanta jos visiems oponentams, pareiškęs lygiai tą patį.

      O dabar pereikime prie įrodinėjimo pareigos. Tiek Juknevičienė, tiek minėtas taip vadinamas viešųjų ryšių specialistas pareiškė, kad, protestuojantys prieš šią valdžią bei jos sprendimus, yra finansuojami ar bent jau veikiami Kremliaus. Trumpai tariant, naratyvas yra toks – jei negarbini, kritikuoji ar protestuoji prieš dabartinę valdžią bei jos kvailus sprendimus – tu esi arba tiesioginis Kremliaus įrankis, arba bent jau Kremliaus veikiamas.

      Taigi, visuomenė, išklausiusi Juknevičienės bei minėto viešųjų ryšių specialisto išsakytus kaltinimus Nacionalinio susivienijimo partijai, dabar laukia, kol Nacionalinis susivienijimas pateiks įtikinamus įrodymus, kad jis nėra finansuojamas Kremliaus ir nėra Kremliaus įrankis. O kokius įrodymus NS gali pateikti? Paviešinti savo sąskaitos išrašą, kad jokio pavedimo iš Kremliaus negavo? Tuomet konservatorių gerbėjai gi sakys, kad Kremlius ne toks kvailas, pavedimais paramos nedalina, grynais gavot, niekšai... O kaip įrodyti, kad grynais iš Kremliaus nieko negavai? Va, teisingai, niekaip neįrodysi, todėl Juknevičienė su viešųjų ryšių specialistu žaidžia nepralošiamą žaidimą – dėmę ant politinių konkurentų metei, o ją nusiplauti politiniams konkurentams jau sunkiai seksis, net jei ir labai stengsis ir klos ant stalo viską, ką tik turi. Beje, labai panašiai žaisti mėgdavo ir partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, teigdamas: „O kas galėtų paneigti, kad...“.

      Todėl Lietuvos teismų praktikoje ir Civilinio proceso kodekso nustatytame reglamentavime yra aiškiai išskirta taisyklė, KAD ĮRODINĖJA TAS, KURIS TEIGIA, O NE TAS, KURIS NEIGIA. Beje, jei neklystu, Rasos Juknevičienės sutuoktinis yra advokatas, todėl jai ši taisyklė yra akivaizdžiai žinoma. Taigi, kai kitą kartą viešojoje erdvėje pamatysite kokį nors Juknevičienės ar kokį nors save vadinančiu viešųjų ryšių specialistu teiginį, kuris bylotų, jog kas nors yra finansuojamas Kremliaus ar Kremliaus veikiamas, iš karto pareikalaukite to įrodymų. Konkrečių. Teiginys „o kas galėtų paneigti“ nėra įrodymas ir yra šiurkšti argumentavimo klaida. Jei konkretūs įrodymai nėra pateikiami, vadinasi, tokius teiginius išsakantis asmuo yra šmeižikas ir melagis.

      Grįžtant prie aspekto „o tu įrodyk, kad tavęs Kremlius nefinansuoja“, teisinėje įrodinėjimo praktikoje yra panašus institutas, kuris ne kartą buvo paminėtas ir aptartas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tai yra „probatio diabolica“ (lot. velnio įrodinėjimas). Šis terminas naudojamas tuomet, kai kažkam nustatoma pareiga įrodyti tai, ką įrodyti yra neįmanoma. Probatio diabolica pažodžiui reiškia įpareigojimą kažkam įrodyti, kad velnias neegzistuoja. Būtent taip. Ne kad velnias egzistuoja, bet kad būtent neegzistuoja. Jei kažkam būtų nustatyta įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad VELNIAS EGZISTUOJA, tai kažkokių įrodymų būtų galima surinkti. Būtų galima kreiptis į Romos katalikų bažnyčios egzorcistus, kad jie paliudytų apie savo praktiką, kad pateiktų įrodymus iš savo praktikos. Bet o kaip tu įrodinėsi, kad VELNIAS NEEGZISTUOJA? Ne kažkieno tikėjimą, kad velnias neegzistuoja, bet įrodymus, kad velnio nėra? Kad velnias neegzistuoja, o šią aplinkybę įrodo tokie, tokie ir dar tokie įrodymai? Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ir yra išaiškinęs, kad niekam negali būti nustatyta neįmanoma ar per sunki įrodinėjimo pareiga. Kad iš nieko negalima reikalauti įrodyti to, kas neįrodoma.

      Summa summarum, konservatoriai ir jiems prijaučiantys viešųjų ryšių specialistai puikiai išmano propagandą, propagandos pačius šlykščiausius ir purviniausius užkaborius, ir jais naudojasi siekdami apjuodinti savo politinius oponentus bei siekdami savo politinių tikslų. Gerbiami skaitytojai, būkit išmintingi ir nepasimaukit ant to. Visą tą purvą, kurį konservatoriai pila ant kitų, grąžinkit jiems atgal, tegul jie patys šiame purve ir paskęsta.

      Skaityti komentarus