Į valdžią prasiveržė jėgos, fanatiškai nusiteikusios sugriauti žmogiškosios būties pamatus. Svarbiausi valdžios darbai bus korumpuoti šeimą, palaužti vyriškumą, atimti iš tėvų teisę auklėti vaikus. Melsimės, kad oro temperatūros nepakiltų aukščiau įprastinių, nes pakilus leftistai biudžetą mes ne socialinėms reikmėms, o orui lauke vėsinti. Nors ką ten, keis orus nepaisant kokie jie yra, nes tai neribotos galimybės įsisavinti pinigus ir absoliučiai jokios atsakomybės. Kaukės ir vakcinos, kova prieš rasizmą, pasireiškianti plačiai atverta imigracija, t.t.
Ne mes pirmi ir ne paskutiniai. Anksčiau ne kartą rašiau, kad taip pertvarkius visuomenę ekonomika praranda gyvybingumą ir niekuomet jo nebeatgauna. Nuo tada, kai pagrindinės Vakarų šalys išsityčiojo iš šeimos, ekonomiką palaiko vien stimulai, o šio stimulo reikia vis daugiau.
Nieko nebegirdime apie Airijos, Vokietijos ar kitų dar neseniai ekonomiškai stiprių šalių gyvybingumą. Visas JAV ekonomikos atsigavimas, kuriuo taip mėgsta girtis Trumpas - ne kas kita kaip stimulų stimulas spausdintais pinigais. Leftistinis visuomenės pertvarkymas žmones priglušina, iš gyvenimo pasitraukia entuziazmas, visi abejingi ir jų neišjudinsi.
Paminėsiu vieną faktą kad žinotumėte kas mūsų laukia: kai praėjusią savaitę Sidnėjuje pasirodė skelbimas apie atsilaisvinusią indų plovėjo vietą, atsiliepė 6000! pretendentų. Ne, dėl skaičiaus nesuklydau, tokia dabar indų plovėjo darbo paklausa išsivysčiusioje Australijoje.
Istoriškai neišlikdavo jokia šalis ar civilizacija, kur įsivyraudavo sodomistinė pasaulėžiūra. Istorijos vadovėliuose skaitome, kad žemės tarp Tigrio ir Eufrato buvo ypač derlingos, tai buvo civilizacijos lopšys. Tačiau tai ir Omejadų kalifato, garsėjusio laisvais papročiais, centras. Dabar arabai mums žinomi kaip fanatiškai dievobaimingi, tačiau paskaitykite kas apie arabus rašoma Talmude - arabai tai kitas žodis pasileidimui. Jie smarkiai pasikeitė kai ištvirko ir X amžiuje žlugo jų progresyvi valstybė.
Puikiai žinome kas liko iš Atėnų, iš Romos, kur į pabaigą taip pat išlaisvėjo seksualiniai papročiai. Šiaurės Afrika, kur dabar beviltiška dykuma, antikos laikais vadinta imperijos duonos krepšiu. Galiausiai, tose vietose, kur prieš tris tūkstantmečius stovėjo Sodomos ir Gomoros miestai, šiandien ne tik plyni kalnai, bet ir nesisklaidantis sieros kvapas.
Visa tai verčia klausti ar dar turime šansą išlikti?
Skaityti komentarus