O kas konkrečiai tai būtų? Kas yra pabudęs žmogus?

Dvasingume tai perėjimas į aukštesnę tikrovės suvokimo stadiją. Štai akmuo ir sliekas yra skirtingose sąmonės būsenose - negyvoji prieš primityvią biologinę. Sliekas suvokia daugiau nei akmuo, tai aukštesnis sąmonės būvis.

Atitinkamai galime palyginti slieką su šunimi, ten taip pat sąmonės slenkstis. Sliekas pažįsta tik gyvenimą be emocijų (arba jos mažai daro įtakos), o šuns gyvenime emocijos dominuoja. Kitas tikrovės suvokimo lygis - kitoks gyvenimo būdas.

Taip prieiname iki žmogaus. Kuo pasireiškia skirtumas tarp šuns ir žmogaus būvio? Žmogui duotas supratimas apie dvasinę tikrovę. Jį valdo (bent jau daro įtaką, yra suvokiami) tokie dvasiniai reiškiniai kaip garbė ir sąžinė, gėdos ir kaltės jausmas, grožio pojūtis, prasmės troškimas, orumas, t.t.

Kai tokie reiškiniai atsiranda sąmonėje, būtis iš šuniškos pereina į žmogiškąją. Todėl kartais galime išgirsti, kad žmogų žmogumi daro ne tai kad jis tokiu gimė, o kad elgiasi kaip dera žmogui. Būk žmogus! - tai kvietimas vadovautis aukštesniu tikrovės suvokimu.

Egzistuoja žemesnysis ir aukštesnysis žmogiškos sąmonės lygmenys. Žemesnysis - kai žmogus nebesielgia kaip šuo, geba kalbėti, turi nuojautą kas yra padorumas ir empatija. Šis lygmuo baigiasi su kultūra, tačiau neapima Kūrėjo siekimo bei paisymo.

Kai girdime, kad lietuviai nuolankūs kaip vergai ir kad laikas nubusti, tai ne kas kita kaip kvietimas įsisąmoninti pilietinio elgesio privalumus.

Aukštesnysis žmogaus sąmonės lygis - čia kur mus dažniausiai ir kviečia atsimerkti, nubusti. Tai supratimas kad pasaulis turi Kūrėją, ryšio su juo ieškojimas, suvokimas kokios Jo nustatytos taisyklės harmoningai sugyventi su aplinka.

Tas, kuris išsiugdo aukštesnį žmogaus sąmonės lygį, įgyja išminties. Išmintis skiriasi nuo proto. Protas - gebėjimas skirti reiškinius, jis tikrovę dėlioja į atskiras lentynėles - ten draugas ten priešas, savas nesavas, žinau nežinau.

Išmintis - tai gebėjimas numatyti ateitį. Išmintis yra mini pranašystė. Jeigu taip šauksi, taip ir atsišauks. Kuoktservatorių vyriausybė baigs visų niekinama; anksčiau ar vėliau žmonės pradės branginti vienas kitą. Išmintingas žmogus žino ar bent jau numano kokie keliai veda kur reikia, o kurie į griovį.

Taigi nubudęs žmogus yra tas tas, kuris suvokė jog egzistuoja dvasiniai dėsniai, jais domisi ir vadovaujasi. Dėl to jo gyvenime nėra chaoso, kai viena užsakai, visai ką kita gauni. Net ir nesėkmes žino kaip paaiškinti, todėl jos neišmuša iš vėžių. Aukštos sąmonės žmogus gyvena ramus vidumi, o tai neatsispiriamai patrauklu kitiems. Galiausiai jis išmoksta kurti tikrovę žodžiais, kaip ponas D-vas. Tada jam pakanka panorėti ir jo norai stebuklingai pildosi.