Grįžęs į Lietuvą pastebėjau, kaip mes sekame šios buvusios nuostabios šalies destrukcijos keliu. Kodėl mes dar kartą renkamės blogiausią pavyzdį, man visada buvo dilema.

Bet tai ko gero ir nestebina. Išskyrus kelis mūsų vėlyvosios istorijos epizodus, mes visada tai darėme, nes neužteko savigarbos. Neužteko stiprių žmonių ir lyderių kurie vestų, bet ne sektų. Tie kurie seka, pasirenka lengvą kelią ir pataikauja kolonizatoriui.

Laikas mesti takelį dėl kelio, kuris nebus lengvas. Avys tegul renkasi pramintą. Aš, Viktoras Jašinskas, nesiruošiu į skerdyklą ir renkuosi sunkų, nepramintą kelią, nes turiu daug bendražygių. Kviečiu prisijungti ir iš anksto perspėju - bus sunku. Bet tai kelias į ateitį, o ne į praeitį...