Ir jį suprast galima - gerovės valstybė tokioje valstybėje kaip Lietuva, įmanoma tik JAV pritarimu. Ir ne kitaip.

Neringos Venckienės ekstradicijos atvejis tą pademonstravo visiškai aiškiai. - Tipo, teist galite tik už tai, už ką mes leisime. Kitaip - nu, nu, nu.

Nenoriu čia nieko pasakyt apie N. Venckienę - ekstradicijos atvejį paminėjau tik todėl, kad jis šviežiausiai demonstruoja Lietuvos statusą santykiuose su JAV.

Todėl galiu suprast ir Prezidentą, kuris graudenasi, jog pensiją mums mokės kita valstybė (jei nepirksim tankų), matyt pamiršdamas, kad pensijas mes patys sau mokame, iš savo pačių atlyginimų, todėl jokio skirtumo nėra kaip mes save pavadinsime - šita valstybė ar kita valstybė.

Šiandien užjaučiu ir tuo pačiu palaikau Karbauskį - jis labai teisingai pastebėjo, kad tuo metu, kai mums trūksta pinigų atlyginimams - visuomenė nesupras, jei taškysime juos ginklams.

Karbauskiui šiandien sunku dvigubai, nes jį puola ir prezidentas, gerovės valstybę įžiūrintis pro tanko vamzdį ir konservatoriai, o netiesiogiai ir tos karo struktūros, kurios mums parduoda šarvuočius ir sraigtasparnius. Juk jos negaus kelių šimtų milijonų.

Duok Die Karbauskiui stiprybės atsilaikyt. Nes šiandien tik Dievas jam tegali padėt. Prezidentūra jau kitoje barikadų pusėje. O kaip kai kas tikėjo tada dar būsimu Prezidentu.