Paradoksalu ir tai, kad konservatoriai išsikėlė liberalių pažiūrų kandidatę į prezidentus ir tikrai vertybiškai konservatyvių pažiūrų TS-LKD nariai ar pastovūs jų palaikytojai nebeturi už ką balsuoti. Tautininkų remiamas kandidatas į LR Prezidentus Arvydas Juozaitis būtent gali dalį balsų ,,atimti“ iš konservatorių keliamų ar  remiamų kandidatų – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos, nes pastarieji yra vertybiški liberalai. Tikėtina, kad ypač antrame ture šiaip konservatorių rinkėjai gali balsuoti būtent už Saulių Skvernelį (jei jis jame bus), o ne už I. Šimonytę ar G. Nausėdą, nes jie per daug liberalūs, o S. Skvernelis ženkliai konservatyvesnis. Kandidatė į prezidentus I. Simonytė labiau yra kaip  liberalų, o ne konservatorių-krikščionių demokratų kandidatė, ką rodo vien aktyvus pasisakymas už vienalyčių partnerysčių įteisinimą, o štai Lrt.lt  S. Skvernelis teigė:  “Jų santykiai turi būti sureguliuoti, bet nei santuokai, nei partnerystei aš nepritariu.”

Suprantamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sprendimas kelti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į LR Prezidento postą, kuris ir būtų  centro kandidatas, kuris kaip kompromisas gali būti priimtinas ir vienai, ir kitai pusei.

Mano galva, Lietuvos centro partijos vadovas Naglis Puteikis yra ne centro, o radikalios kairės atstovas (nors patikėjus Antanui Guogai vesti šią partiją į Europos parlamentą, visai nebeaišku, ką jie atstovauja?).

A. Juozaitis aiškiai pasisako prieš globalizaciją, yra kai kuriais aspektais radikalios dešinės atstovas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra už savo krašto tapatybės išsaugojimą, tautiškumą, tapatybės puoselėjimą, tai rodo, pavyzdžiui, ir tautinių kostiumų Ramūno Karbauskio akcija,  bet ir perimant iš pasaulio visą, kas sukuriama ir sukaupiama gero.

Prieš dešimtmetį esu gilinesis į klestėjimą sukūrusį Singapūro pavyzdį ir apibendrinu: „Galva ateityje, o širdis praeityje, iš jos semiamos amžinosios vertybės. Taikomas principas padedantis suderinti praeities palikimą su toliaregišku modernumu“. Greičiausiai tai tinka ir LVŽS vizijai, kuri suderina sveiką konservatyvumą (jie tikrai konservatyvesni už TS-LKD) ir modernumą, bet ne visiško liberalizmo prasme.

Su LVŽS sąrašu į Seimą pateko simboliškai tiek vienos radikalios pusės, tiek kitos – tai Dovilė Šakalienė ir Mindaugas Puidokas, kurie abu neišsiteko LVŽS frakcijoje. Manydamas, kad ir vienas, ir kitas turėjo gerų intencijų, tačiau, apgailestauju, savaime nesuprato, kad reikia ieškoti aukso vidurio, o ne užsispirti neieškant kompromiso, vidurio kelio.

Europos Sąjungos klausimu taip pat LVŽS atstovauja centro liniją: yra už Europos Sąjungą, kaip tinkamiausią kelią Lietuvai, bet pasisako prieš jos federalizaciją, o agituoja už laisvų tautų, valstybių sąjungą.  Tai sveikas euroskepticizmo ir optimizmo kelias. Galima prisiminti ir garsų šūkį „Svarbiausia Amerika“ , o šiuo atveju – „Svarbiausia Lietuva“, tačiau suvokiant, kad esame plataus (globalaus) pasaulio graži sąveikaujanti dalelė.

Europos Parlamento rinkimuose pagal dabartines apklausas laimėtų LVŽS ir TS-LKD. Žmonės pajuto skirtumą, kad pakilo pensijos, atsirado „vaiko pinigai“, didėjo atlyginimai, infliacija nekilo tiek, kad ji „suvalgytų“ tą pakilimą, tyrimai rodo, kad žmonės jaučiasi ir psichologiškai laimingesni ir optimistiškiau žiūrį į ateitį. Galima sakyti, kad tiesiog kyla ekonomika ir joks čia „žaliųjų-valstiečių“ nuopelnas. Bet iškelkime klausimą, kodėl anksčiau kai kurios valstybinės įmonės net dirbdavo nuostolingai, o su LVŽS atėjimu pradėjo nešti milijoninius dividendus valstybės biudžetui? Tai rodo, kad čia tiesiog atsirado daugiau tvarkos, ūkiškumo, išnaikinta korupcija ir nepotizmas.

Nereikia manyti, kad LVŽS padarė viską tobulai per šį Seimo kadencijos laiką. Tikrai yra nepadarytų darbų, kai kurie ir netobulai padaryti, už ką nusipelno ir pagrįstos, sveikos kritikos. O dar matant tokį didelį visų politinių grupių priešiškumą, kurį palaiko didžioji dalis žiniasklaidos – darbai padaryti tikrai sėkmingai. Beje, pavyzdžiui, kai priešininkai kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl galimų pažeidimų LVŽS, trimituoja visa žiniasklaida, o kai baigiamas tyrimas ir sakoma, kad pažeidimų nėra – spengianti tyla.

Bet gal kažką ryžtingai verta daryti netobulai, nei tobulai nieko nedaryti. O permainų kai kuriose srityse LVŽS tikrai ėmėsi ir su nepaneigiamai gerais rezultatais. Blogiausia, kad rinkėjai perdėtai tikisi, kad bus padaryta tobulai, taip labiausiai pasiduodami visiškai nerealiems pažadams, saldžialiežuvavimui, per vis naujus rinkimus renkasi atstovus pagal plakatų fotošopinius “snapelius“. Būtinas rinkėjų kritiškumas ir nepasidavimas per dideliems lūkesčiams. Reikia suprasti, kad Seimo nariai, Prezidentas yra tik atstovai, visuomeninio intereso tarnai, o ne kokie pusdieviai, tobuli gelbėtojai, valdovai.

Pabaigai galime iškelti klausimą: alkoholio kontrolė yra dešiniųjų ar kairiųjų klausimas? Daugybę metų dešinieji nesiėmė rimtų priemonių todėl, kad „nenuskriaustų” verslo, o kairieji, kad nenuskriaustų “vartotojų”? Šią problemą ryžtingai ėmėsi išspręsti tik LVŽS. Galime suprasti, kad “centro” pozicija, vidurio kelias ir yra sudaryti tinkamas sąlygas socialiai atsakingam ir teigiamam verslui, nes jis yra šalies gerovės variklis, bet, pirmiausia, vadovaujantis visuomenės interesu, taip pat būtina skatinti švietimą, kad žmonės būtų kritiški ir atsispirtų kai kurių verslų nereikalingoms bei nekokybiškoms prekėms bei paslaugoms.

Tad ar žvalgymasis į dešinę ir kairę nėra rizikingas, pamirštant, kad juk tariami šių dviejų stovyklų atstovai dabar yra bendroje opozicijoje? Tačiau po  2016 m. Seimo rinkimų TS-LKD jokiu būdu nesutiko eiti į plačiąją koaliciją, kurioje būtų ir TS-LKD ir socialdemokratai ir, suprantama, LVŽS. Ir taip vieni kitus kontroliuotų. Tada TS-LKD griežtai pasipriešino, kad su socialdemokratais neis kartu, bet opozicijoje eina kartu... Vertybinės ribos išsitrynusios ir nebeaiškios, o neretai ir labai aiškios, bet visiškai nebeatitinkančios kai kurių partijų pavadinimų.