°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Algimantas Rusteika: Visos ginklu sukurtos imperijos anksčiau ar vėliau subyra

      Nuotrauka: Algimanto Rusteikos asm. archyvo nuotr.

      Autorius: Algimanto Rusteikos Facebook įrašas
      2020-09-22 15:00:00

      Visos ginklu sukurtos imperijos anksčiau ar vėliau subyra. Dabar atėjo išbandymas ir pinigais sukurtai Europos Sąjungai. Prasidėjus sistemos krizei ir svarstyklėms svyruojant apie nulį, centrinės valdžios sprendimai gali viską išgelbėti arba viską sugriauti. Sėkmės galimybei būtina laikytis keleto sąlygų, tačiau ar to pakaks, priklauso jau ne nuo sprendimų priėmėjų.

      Pirmiausiai reikia suprasti ir sau prisipažinti, kad krizė ir tikimybė žlugti reali. Ir jei nieko nedarysi – ne už kalnų diena, kai nebegalėsi rinktis ir tai bus pabaigos pradžia. Vos ne visų imperijų griūčių buvo galima išvengti, jei valdovai būtų nekišę galvų į smėlį ir nebandę neigti problemų, kol jos pačios jų nepaneigė.

      Suvokus pavojų, reikia ne vilktis įvykių uodegoje ir pasyviai „atsakyti į iššūkius“, o imtis iniciatyvos krizei suvaldyti ir diktuoti įvykių eigą. Tačiau būtina suprasti, kad visiška kontrolė krizės sąlygomis jau prarasta ir sprendimai bus įgyvendinami ne taip, kaip sumanyti, ne iki galo, o dalis jų - visiškai neįgyvendinami.

      Būtina numatyti ir veikti blogiausio varianto salygomis ir visada turėti atsarginį su paruoštomus pajėgomis ir resursais nesėkmės atvejui. O svarbiausia sistemai išsaugoti yra kiekvienos jos dalies suinteresuotumas struktūros išlikimu. Kiekvienam politinio darinio dalyviui pasilikti turi būti didesnė nauda už išėjimą ir centras turi tuo nuolat rūpintis.

      Nes sisteminės krizės atveju sprendžiama ne centre, o vietose. Nesuvokimas būtinybės leisti spręsti patiems, atiduoti dalį valdžios svertų tam, kad išsaugotum sistemą ir - krizei pasibaigus - beveik visus praradimus atgautum, kas visiškai natūralu ir realiai įgyvendinama, sunaikina visą centro autoritetą ir sukelia negrįžtamus judesius.

      Taip elgiantis, subyrėjo Maskvos senolių imperija, dabar tokiu pačiu keliu sėkmingai žengia Briuselio biurokratai. Ne krizė juos ištiko, o patys savo veiksmais ir neveiklumu ją sukūrė. Ilgus metus neigė net krizės galimybę ir situaciją pavertė beveik nebeišsprendžiama. Sočiai apsigyvenusieji tolerantiškų nonsensų burbule lunatikai adekvačiai nesuvokia grėsmės.

      Kaip visos amebos, tik reaguoja į nuo jų nebepriklausančius įvykius. Visi veiksmai skirti tik sau ir savo valdžiai išsaugoti. Tačiau sistema išlieka tik tada, kai centras rūpinasi, kad niekas nenorėtų išeiti. Europos Sąjungos vadai giliai susirūpinę, kad niekas negalėtų išeiti. Nepatenkintuosius siekia sutramdyti vienintele jėga ir vertybe, kurią dar turi - pinigais.

      Tai pabaigos scenarijus. Ir jokių prošvaisčių kol kas, išskyrus susirūpinimus ir pigų šantažą apriboti neklusniesiems finansavimą, nėra. Taip - ir tokia, savanoriškai atsisakanti tikrųjų Vakarų civilizacijos vertybių ir atverianti vartus barbarams, Europos Sąjunga išliks. Tik po poros kartų tai jau bus Azijos ir Afrikos dalis.

      Europos projektas tęsis tol, kol pakaks didžiųjų valstybių pinigų ir politinių elitų kantrybės šelpti kitus dėl savo pačių politinės ir ekonominės įtakos, kuri ir atneša jiems tuos didelius pinigus. Išliks tol, kol šeimininkams apsimokės. Arba kol šeimininkai pasikeis.

      Skaityti komentarus