Kategoriški ir naivūs, siekė įtikinti ir perprogramuoti pasaulį pagal savo matricą geruoju ir už pinigus, todėl jų laikas baigėsi. Pradžiai, kad patikėtume, padarė naudingų darbų, po to viską pavertė nesąmonėmis ir pasidalino. Bet dar bijojo, buvo gyvi ir nekando.

Po to atėjo modernizuoti, Tokie Kaip Reikia. Pagaminti tarytum ir iš žmogienos, ir su mąstymo funkcija, bet dirbtiniai - odos imitacija, o viduj iš plastmasės. Visokios mikroschemos ir laidai, užprogramuota viskas. Vien veiksmas, pasipainioję nušluojami ir nieko asmeniško.

Netikri, tačiau sunku iš toliau pastebėti. Reikalavo, kad pasaulis veiktų Taip Kaip Reikia, kūrė planus, kaupė jėgas, spausdino netikrus pinigus, bet kando ne visiems. Todėl jų labai nebijojo, tyliai būnant dar galima buvo gyventi.

Ir atėjo zombiai. Patobulintas variantas, vėl iš mėsos ir kaulų - transformeriai su dideliais, išradingai sukonstruotais ir nepailstamai veikiančiais, keičiamais lytiniais organais. Modeliai nuolat atnaujinami.

Šitie netikri ir negyvi, protas virtęs į šrotą, programa atimk ir užimk. Nuodingi, puola visus ir įkandus apsikrečiama, veikia gerai organizuotomis grupėmis. Patys numirę ir paverčia visus tokiais pat.

Ir pasaulis staiga pradingo. Pažiūri pro langą, į ekranus - nieko nėra, nei gyvos dvasios. Gatvėmis kažkas vaikšto, važiuoja, kažkur dar net dirba, šoka ar dainuoja. Bet nieko gyvo jau, protingo ir tikro.

Zombiai užkandžiojo daugumą, likę apsimeta negyvais arba slepiasi giliai urvuose. Išsigandę, nuogi, bus išgaudyti arba išmirs - taip jiems ir reikia. Prasideda paskutinis veiksmas, zombiai šypsosi, niekas nebeskuba.

Žinokit, kai įkanda - tik pradžioj paskauda, paskui atsiduodi, nuodai suveikia ir būna gera. Viskas nušvinta, pasidaro aišku, nieko nebereikia galvoti.

Tuštumos pilnatvė ateina nejučia ir pasijunti didelio, tave užgulusio ir prarijusio minkštakūnio dalele. Atsiranda pagaliau tikslas ir visi gyvieji tau tampa priešais.

Istorija baigiasi ir pasieki tai, ko taip ilgai troškai - laimę.